REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Socialdemokratai ilgai žadėtą progresinių mokesčių modelį pateiks prieš rinkimus. LSDP ekspertai dar vis skaičiuoja, analizuoja, tačiau Gediminas Kirkilas jau atkakliai tikina, kad tai bus gera ir naudinga. Visgi tuo abejoja net buvę progresinių mokesčių entuziastai, o politikai ir politologai, klausydami ilgos, garsios ir tuščios progresinių mokesčių istorijos, įžvelgia gilesnes LSDP bei Lietuvos ekonominio diskurso problemas.

REKLAMA
REKLAMA

Iki šiol socialdemokratų lyderis G. Kirkilas vis kartojo, kad progresiniai mokesčiai yra partijos bendrojoje programoje. Ir visąlaik pridurdavo, kad šią idėją tenka aukoti koalicijos vardan. Ir vis nesiliauja žadėjęs. Vasarį jis tikino, kad progresinių mokesčių modelis visuomenės svarstymui bus pristatytas gegužę.

REKLAMA

Tačiau tikino tuščiai, o liepos pradžioje šia tema kalbėtis su lrt.lt socialdemokratų lyderis apskritai nepanoro – per savo atstovę Nemirą Pumprickaitę paprašė „nesukti galvos“.

Dabar progresinių mokesčių modelis žadamas rudenį – rinkiminių kovų įkarštyje.

O jų atomazga palanki progresiniams mokesčiams nežada būti. Skirtingos apklausos teigia, kad daugiausiai balsų rudenį susižers arba konservatoriai, arba „Tvarka ir teisingumas“.

REKLAMA
REKLAMA

Po jų rikiuosis Darbo partija ir socialdemokratai, prognozuojamai surinksiantys apie 10-12 proc. balsų. Į savo rinkimų programą progresinių mokesčių įvedimą yra įtraukę tik pastarieji, tad jei jie ir pateks tarp valdančiųjų, situacija bus tokia pati kaip iki šiol: pažadai, kurių įgyvendinti neįmanoma.

Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, galbūt todėl socialdemokratai nei patys suka galvą, nei nori, kad tai darytų žurnalistai.

„Situacija menkai pasikeitė, ir todėl Premjeras, turbūt gerai žinodamas nuotaikas Seime, užsiima tais dalykais, kurie šiuo metu reikalauja sprendimų, o ne vėl mėgina arbatos šaukšteliu krapštyti sieną“, – sako ekonomikos analitikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau ieškant įrankių socialinei atskirčiai mažinti politinės valios ir sutarimo stoka – dar ne pagrindinė problema.



Pažadėjo neapsvarstę

Net patiems socialdemokratams neaišku, ar tikrai progresinių mokesčių įvedimas yra geriausias būdas pasiekti jų deklaruojamą tikslą – tarnauti paprastiems žmonėms.

Progresiniai mokesčiai į LSDP programą įtraukti, tačiau jų modelis tik rengiamas. Vadinasi, visi paskaičiavimai – tai, ką ekonomistai laiko esminiu dalyku, – atliekami po fakto. O tuo metu kai kurie partijos nariai tvirtina, kad progresinių mokesčių nebereikia ir siūlo alternatyvas.

REKLAMA

Tačiau nežinia, ar socialdemokratai, kurdami modelį, kurį jų lyderis bent jau viešuose pasisakymose a priori laiko geru, apsvarstys alternatyvius partijos kolegų bei dešiniųjų politikų ir ekonomistų pasiūlymus.

Ir dešinieji, ir kairieji – už alternatyvas

Algirdo Brazausko laikais progresinių mokesčių idėja nebuvo populiari. Buvęs LKP, LDDP ir LSDP vadovas ir dabar nesižavi šiuo socialinės atskirties mažinimo įrankiu.

Mokesčių laiptelių idėja atgijo atėjus Gediminui Kirkilui ir 2007-ųjų rudenį net buvo atsidūrusi parlamentarų rankose. Tačiau Algirdo Syso, Jono Liongino ir Birutės Vėsaitės pateiktas projektas buvo atmestas. Jo nepalaikė ir dalis socialdemokratų frakcijos.

REKLAMA

Trys parlamentarai tuomet siūlė pajamų dalį iki 1000 Lt apmokestinti 15 proc., o 1000 Lt viršijančią dalį – 27 proc.

Dešiniųjų pažiūrų ekonomistas G. Nausėda šitokį pajamų skirstymą vadina makabrišku.

„Nežinau, kokie yra ketinimai, tačiau skamba nelabai rimtai, kai norima daugiau kaip tūkstantį arba pusantro tūkstančio litų uždirbantį žmogų priskirt neva viduriniajai klasei ir apmokestinti labiau nei uždirbantį dar mažiau, – sako SEB banko prezidento ir Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas. – Atleiskite, ką galima nuveikti su pusantro ar net dviem tūkstančiais litų, pavyzdžiui, gyvenant Vilniuje? Pats grupavimas žmonių atrodo makabriškas“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

G. Nausėdos nuomone, efektyvesnis būdas palengvinti mažas pajamas gaunančiųjų mokesčių naštą būtų neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas. Už tai pasisako ir nemažas būrys politikų bei ekonomistų.

Šiuo metu neapmokestinamas pajamų dydis sudaro 320 Lt ir išlieka nepakitęs nuo 2007-ųjų pradžios.

VU Ekonomikos profesorius Povilas Gylys mano, kad su progresiniais mokesčiais pavėluota.

„Dabartinė ekonominė situacija – ne pati palankiausia tokiems projektams. Sakykime, prieš 3-4 metus, kai turėjome labai gerą BVP augimą, buvo galima sutvarkyti daugelį viešųjų finansų klausimų, o dabar darosi sudėtingiau. Tai pripažįstu“, – sako LSDP prieš 7 metus palikęs ekonomistas.

REKLAMA

Progresinių mokesčių idėjos ginti nebestoja net ir socialdemokratas A. Sysas, nors pats prieš metus siūlė būtent tokią mokesčių reformą. „Logiškiau šiandien padaryti kitų žingsnių, kad biudžetas galėtų perskirstyti daugiau lėšų – tai tam tikrų lengvatų naikinimas, turto mokesčio įvedimas. Tai lengvesni žingsniai, o ekonominis efektas būtų didesnis ir mažas pajamas turintiems piliečiams būtų didesnė nauda“, – teigia jis.

Tuo metu jo partija ruošia progresinių mokesčių modelį, o progresiniai mokesčiai, kaip vis kartoja partijos vadovas, yra įtraukti į partijos programą.

REKLAMA

Pasigenda analizės ir viešosios diskusijos

„Kam įvesti progresinius mokesčius, jei iš to nebus jokios naudos? Kam tada erzinti žmones?“, – klausia P. Gylys. Anot jo, įmanoma įvairiai dėlioti mokesčių „laiptelius“ ir gauti skirtingus rezultatus, todėl reikalingos išsamios analizės. Be to, negalima izoliuoti šio klausimo nuo visos šalies ekonominės sistemos.

„Reikia galvoti apie visos mokesčių sistemos sutvarkymą. Patys matote, kad kalbame tik apie gyventojų pajamų mokestį, kartais apie mokesčių lengvatas. Paimame kokį nors klausimėlį ir nenagrinėjame visumos – tai viena didžiausių Lietuvos ekonominio diskurso problemų“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

P. Gylio manymu, šis diskursas stokoja gilios ekspertizės ir plačios viešosios diskusijos. Išsamius skaičiavimus atlikti ir projektus visuomenei turėtų teikti, anot ekonomisto, „iš to gyvenančių valstybės institucijų“ specialistų komanda. Taip pat vadinamieji smegenų centrai, kurių dauguma, pasak P. Gylio, nerodo gyvybės požymių (straipsnį šia tema lrt.lt skaitykite trečiadienį).

Tačiau tokių vertinimų ir aptarimų nebuvo net ir progresinių mokesčių atveju, nors tai – sena ir populiari tema.

Centre

Savo retorikoje progresinius mokesčius nuolat minintys, tačiau ryžtingų veiksmų nesiimantys socialdemokratai neįtinka nei iš kairiųjų, nei iš dešiniųjų ideologinių pozicijų žiūrintiems žmonėms. Politologai paaiškina: centro partija tapę socialdemokratai labiausiai rūpinasi išlikimu valdžioje, o ne vertybėmis.

REKLAMA

Pasak kairiųjų pažiūrų ekonomisto Romo Lazutkos ir socialdemokrato Vytenio Andriukaičio, dabartinė koalicinė Vyriausybė vykdo atvirai dešiniąją ekonominę politiką.

„Vyriausybė tęsė ankstesnių vyriausybių kursą, kuris iš esmės buvo neoliberalus, ir nedarė nieko, kad artėtų socialinės rinkos modelio link“, – vertindamas dvejus dabartinės Vyriausybės darbo metus lrt.lt sakė R. Lazutka.

Dėl to nė kiek neprieštarauja vienas iš socialdemokratų ideologų V. Andriukaitis. „Taip, tikra tiesa. Visiškai nesunku tą įrodyti“, – sako jis ir priduria, kad socialdemokratinės nuostatos atsispindi nebent atlyginimų politikoje, bet visa ekonominė politika yra dešinioji.

REKLAMA

Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovui atrodo, jog daugeliu atvejų ši Vyriausybė laisvosios rinkos mechanizmų neišnaudojo. Remigijaus Šimašiaus manymu, taip praleista daug progų, kai rinka galėjo išspręsti šalies problemas efektyviausiai.

Taigi kairiesiems socialdemokratų diriguojama Vyriausybė atrodo pernelyg dešinioji, o dešiniesiems – pernelyg kairioji.

Neveltui politologai, pavyzdžiui, VU TSPMI docentė Ainė Ramonaitė, LSDP vadina tobula centro partija – galinčia tapti bet kieno koalicine partnere. A. Ramonaitė ir KTU profesorius Algis Krupavičius dargi teigia, kad tai labiausiai prie „kartelinio“ modelio priartėjusi politinė jėga.

REKLAMA
REKLAMA

Populiariai tokios partijos dar vadinamos „valdžios“ partijomis – ilgai užsibūdamos valdžioje jos į savo gretas sutraukia biurokratus, tampa elitizuotos, priklausomos nuo įsipareigojimų rėmėjams ir labiausiai suinteresuotos valdžios išlaikymu.

Kai kairieji tempia antklodę į savo pusę teigdami, kad kairiaisiais besivadinanti vyriausybė yra dešinioji, o dešinieji tempia į savąją ir raukosi, kad ši „dešinioji“ politika visai ne dešinioji, socialdemokratai visąlaik lieka centre – po antklode.

Bet ar nuo to šilčiau tiems „brangiems Lietuvos žmonėms“, kurie kas mėnesį skaičiuoja, kokią dalį iš tūkstančio uždirbtų litų teks paaukoti buto mokesčiams, naujoms basutėms ar išsvajotam savaitgaliui Palangoje?

Ignas Krasauskas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų