Jau ne vienerius metus rekomenduojama skiepytis nuo sezoniškai rudenį ir žiemą sparčiau plintančio gripo. O ar skiepyti vaikus? Visą pokalbį su Lietuvos pediatrų draugijos pirmininku, prof. dr. vaikų gastroenterologu Vaidotu Urbonu kviečiame pamatyti tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.
„Jeigu trumpai atsakyti, ar vaikus skiepyti nuo gripo, aš manau, kad tikrai reikia skiepyti. Gripu vaikai serga žymiai sunkiau nei kovidu. Gripo komplikacijos nėra labai dažnos, bet jos būna labai rimtos, kurios paliečia širdį, yra atvejų, net kai reikia net ją transplantuoti“, – pasakoja gydytojas.
Pašnekovas sako, kad pagrindinė problema su infekcinėmis ligomis yra ta, kad žmogui ant kaktos neužrašyta, ar jis sirgs ir kaip sunkiai.
„Aišku, kiekvienas gali sakyti, jeigu miršta vienas iš milijono, sekantis klausimas, ar tas vienas jau mirė. Jeigu mirė, visi kiti gali nesiskiepyti ir nieko nedaryti“, – juokavo gydytojas.
Jis pateikia pavyzdį – vėjaraupiai atrodo kaip sena, gerai pažįstama ir vaikams nepavojinga liga. Vis tik V. Urbonas pasakoja, kad visiškai neseniai ligoninėje buvo atvejis, kai jais sirgęs vaikas dėl didelio supūliavusio bėrimo susirgo kraujo užkrėtimu. Nuo vėjaraupių gali išsivystyti ir encefalitas.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad svarbiausia yra pasitikėti medikais ir, jei siūloma pradėti gydymą, tą ir daryti, o ne ieškoti abejotinos reputacijos žmonių patarimų.
„Imkim kokį plaučių uždegimą, niekas po internetą nenaršo, kaip gydyti: burokėlių sultim ar šlapimu – yra antibiotikai, visi ima ir biznio nėra iš tų influencerių, kad jie pramuštų savo petražolių arbatą plaučių uždegimui gydyti“, – sakė V. Urbonas.
Žaibiška infekcija, kuri baigiasi staigia mirtimi
Viena baisiausių infekcijų, kurios kritinių atvejų Lietuvoje jau yra gerokai mažiau, ir ypač mirtimi pasibaigiančių atvejų, yra meningokokas. V. Urbonas pasakoja, kad ne taip seniai Lietuvoje nuo meningokoko mirdavo po kelis vaikus per metus, dažniausiai nuo žaibiškai plintančios jo formos.
„Vaikai labai baisiai serga meningokoku ir kas baisiausia, jie žaibiškai serga. Praktiškai vaikas ryte buvo sveikas, vakare jau miręs. Tai čia yra problema, tokia eiga kartais būna, kad per keletą valandų“, – kalbėjo V. Urbonas.
Profesorius sako, kad iki šiol prisimena atvejį, kai atvyko tik sukarščiavęs vaikas, atrodė, eilinė virusinė infekcija, ir po 5 valandų jau iš odos pasimatė, kad tai yra labai išplitęs meningokokas, gydymas nesuveikė ir vaikas po dar 2 valandų mirė.
„Toks progresavimas greitas, kad tiesiog tu nieko nebegali sustabdyti ir, ypač tose pradinėse stadijose, na, tu neatskirsi. Jeigu ten nėra bėrimo, neatskirsi, karščiavimas – eilinis karščiavimas, tokių karščiavimų yra milijonai. Bet po to jau prasideda, iš pradžių vienas taškelis, paskui kitas, aišku, ne visada jį pamatysi, o niekas kas 5 minutes kūno neapžiūrinėja ir tai yra tragedija“, – kalbėjo V. Urbonas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje palyginti su Latvija ir Estija yra nemažai meningokoko atvejų – galbūt tai priklauso ar nuo gyvenamosios aplinkos, ar nuo mūsų genetikos.
Vis tik suserga ne visi ir profesorius prisimena pats gaivinęs mirštantį nuo meningokoko vaiką dar jaunystėje darydamas dirbtinį kvėpavimą be jokių papildomų aparatų, po to negavo antibiotikų kurso ir neužsikrėtė – o kitiems ši liga gali prikibti lengvai ir būti mirtina.
Nuo ko būtina pasiskiepyti ir kada tai padaryti geriausias laikas, kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
