Naujienų portalui tv3.lt profesorius teigė, kad vitaminas D yra pats seniausias hormonas. Gyvūnijos pasaulyje jis atsirado prieš 750 mln. metų, kai dar nė nebuvo žmonių.
Šiandien apie jo trūkumą ir naudas kalbama vis garsiau, deja, dažnai pamirštama pasidomėti, kokia jo nauda organizmui bei kokios yra rekomenduojamos dozės.
Didžiausia rizika kyla kelioms grupėms
A. Skurvydas, remdamasis moksliniais tyrimais, pabrėžia, kad mokslininkai vis dar nesutaria, kokia vitamino D koncentracija kraujo serume yra normali, tačiau apibendrinant tyrimų rezultatus galima daryti šiokias tokias išvadas.
„Sveikam žmogui reikia apie 70 nmol/l. Jeigu vitamino D yra apie 70 nmol/l, sveika dozė, tuomet mirtingumas nuo visų ligų yra tris kartus mažesnis negu tų, kurių kraujo serume vitamino yra tik apie 10-20 nmol/l, kai yra deficitas“, – pasakojo profesorius.
Labiausiai dėl vitamino D trūkumo reikėtų susirūpinti nėščiosioms, vaikams, kad neišsivystytų rachitas, ypatingai – senjorams:
„Jeigu 20 metų žmogaus kraujo serume vitamino D yra apie 30 nmol/l, 70-mečių kraujyje jo yra dvigubai mažiau, tad jiems reikia ypatingai susirūpinti papildais.“
Taip pat didesnė rizika kyla tiems, kurie daug lako praleidžia namuose. Ne ką mažesnė rizika kyla rūkantiems, nutukusiems asmenims, taip pat sergantiems inkstų, kepenų ligomis. Kaip ir vartojantiems vaistus, pavyzdžiui, gliukakortikoidus, antikonvulsantus, imunosupresantus.
Kaip dažnai pabrėžiama, vitamino D trūkumas dažniausiai pasireiškia žiemos sezonu. Moksliniai tyrimai rodo, kad vitamino D kiekio pikas yra rugpjūčio pabaiga, tuomet jo yra apie 70 nmol/l. Sausio-kovo mėnesiais pastebimas žymus sumažėjimas, šio vitamino kiekis sumažėja kone trigubai.
Pataria vartoti kartu su kalciu
Kuo gi svarbus vitaminas D? Čia atsakymų klodai yra neišsemiami. Šio vitamino deficitas didina mirtingumo nuo visų ligų riziką, o ilgalaikėje perspektyvoje paveikia kone kiekvieną organų sistemą.
„Jeigu vitamino D trūksta, sumažėja smegenų darbingumas, vystosi depresija, šizofrenija, kvėpavimo sistemos ir kasos ligos, gali vystytis diabetas“, – vardijo A. Skurvydas.
Trūkstant vitamino D, lengviau vystosi vėžys, išsėtinė sklerozė, imuninės sistemos ligos. Vyresnio amžiaus asmenims didėja kritimo rizika, tad atitinkamai išauga ir traumų rizika:
„Vienas iš naujausių mokslinių straipsnių rodo, kad vitamino D deficitas yra ypatingai kenksmingas vyresnio amžiaus žmonėms, nes ypatingai pasilpsta raumenys, kaulai, širdis.“
Pakankamas vitamino kiekis itin reikalingas vyresnio amžiaus moterims, kurioms, prasidėjus menopauzei, didėja rizika susirgti osteoporoze. Dėl šios priežasties svarbus ir tinkamas vitamino D vartojimas.
„Vitaminą D reikia vartoti kartu su kalciu, tada jis žymiai geriau įsisavinamas. Vien kalcis yra blogai, vien vitaminas D yra blogai, o vitaminas D su kalciu yra labai gerai, kad nesivystytų osteoporozė. Jeigu vartojame kalcį su vitaminu D, kritimo rizika vyresnio amžiaus žmonėms sumažėja beveik 50 proc.“, – aiškino pašnekovas.
Bendro nutarimo dėl normų neranda
Dažna problema yra ir metabolinis sindromas, kuris vystosi esant vitamino D trūkumui – padidėjęs kraujospūdis, didelis trigliceridų ir „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje:
„Kai vartojame vitaminą D, padaugėja „gerojo“ cholesterolio kraujyje, sumažėja trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų, optimizuojamas kraujospūdis, sureguliuojamas gliukozės kiekis, mažėja nutukimo rizika. Turintys metabolinį sindromą žymiai greičiau suserga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.“
Kaip pastebi A. Skurvydas, dažnai žmonės puola vartoti vitamino D papildus neatlikę tyrimų ir neišsiaiškinę, ar poreikis vartoti papildus iš tiesų yra. O jei vartoja, nė nežino, kokios normos yra reikalingos ir saugios.
2017 m. atlikta lyginamoji analizė atskleidė, kad bendro sutarimo, kiek tarptautinių vienetų (TV) (dažnai naudojamas trumpinimas IU) reikėtų suvartoti per dieną.
Vis tik, daugeliu atveju vaikams iki vienerių metų rekomenduojama norma siekia 400 TV, 1-18 metų amžiaus vaikams – 600 TV, tokios pačios normos rekomenduojamos nėščioms bei maitinančioms moterims.
Suaugusiems rekomenduojama dienos norma yra 600-800 TV, o vyresniems nei 75 metų amžiaus reikėtų suvartoti 800 TV.
Būtini tyrimai
Įprasta manyti, kad vitaminas D gaminasi tik būnant saulėje, vis tik, nemažai jo galima gauti su maistu.
„Viename šaukštelyje menkės kepenų aliejaus yra 1360 TV vitamino D, vaikučiams rekomenduojama ne mažiau kaip 400 TV gauti su maistu, tad viename šaukštelyje yra maždaug 4 dienų dozės.
85 gramuose laukinės lašišos yra maždaug 600-1000 TV, keptoje skumbrėje 345 TV, tune – 200 TV“, – tyrimų duomenis apibendrino profesorius.
Daug geresnis pavyzdys – prilyginti maisto produktuose esančius tarptautinius vienetus laikui, praleistam saulėje:
„Jeigu išgeriame stiklinę pieno, gauname apie 100 TV vitamino D, tai yra tas pats, kas pabūti saulėje 45 sekundes. Vienas kiaušinis prigamina tiek vitamino D, kaip 16 sekundžių saulėje.
Vienoje porcijoje žuvies vitamino D yra tiek, kiek prigaminama praleidus 6 minutes saulėje, o viename arbatiniame šaukštelyje menkių kepenų aliejaus tiek, kiek 16 minučių saulėje.“
Be to, vis populiarėja maisto produktai, praturtinti vitaminu D – pienas, jogurtai. Mokslininkai taip pat ieško būdų, kaip praturtinti kitus maisto produktus, pavyzdžiui, genų žirklėmis modifikuojami pomidorai, kad juose būtų daugiau vitamino D.
Svarbu nepamiršti ir to, kad netikslingas ir perteklinis vitamino D vartojimas gali būti žalingas. Didesnė nei 375 nmol/l koncentracija kraujo serume yra toksiška.
Dėl šios priežasties prieš vartojant vitamino D papildus būtina atlikti tyrimus ir įsitikinti, kad papildomos vitamino D dozės yra reikalingos. Kitu atveju, gali pasireikšti ne tik naudingi, bet ir pavojingi poveikiai.
