REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

2023-ieji metai buvo paženklinti ir ryškių asmenybių mirtimis. Jų vardai amžiams įsirašė ne tik į šalies istoriją, bet ir į daugumos gyventojų širdis. Prisiminkime, kokių garsenybių netekome šiais metais.

2023-ieji metai buvo paženklinti ir ryškių asmenybių mirtimis. Jų vardai amžiams įsirašė ne tik į šalies istoriją, bet ir į daugumos gyventojų širdis. Prisiminkime, kokių garsenybių netekome šiais metais.

REKLAMA

Alma Adamkienė

Gegužės 21-ąją, pranešta liūdna žinia, kad po sunkios ligos mirė Alma Adamkienė. Jai buvo 96-eri.

Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė visus užbūrė savo nuoširdumu ir skleidžiama šiluma. Nors pirmąją šalies ponią žmonės televizijos ekranuose matydavo ne taip ir dažnai, išgirdus jos mintis nelikdavo abejingų – A. Adamkienės ištarti žodžiai visuomet buvo prasmingi ir paliečiantys giliausius širdies kampelius.

1998 metais, kai V. Adamkus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu, A. Adamkienė dvi kadencijas, iki pat 2009 m. kartu su vyru reprezentavo Lietuvą ir visą širdį sudėjo į darbą šalies labui.

REKLAMA
REKLAMA

Zita Kelmickaitė

Muzikologė, laidų vedėja Zita Kelmickaitė mirė būdama 71-erių. Jos gyvybė užgeso gegužės 27 dieną.

Kovo 19-ąją moteris atsidūrė Santaros klinikose. Zita Kelmickaitė pasijuto blogai vesdama LRT radijo laidą „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“ ir buvo išgabenta į ligoninę.

REKLAMA

Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, Z. Kelmickaitė 1977–2007 metais buvo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovė, festivalių „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, „Smithsonian folklife festival“ Vašingtone, Baltijos kultūros dienų Švedijoje programų meno vadovė.

Etnomuzikologė yra parašiusi straipsnių apie muzikinės kultūros palikimą, šiuolaikinę lietuvių muziką. Z. Kelmickaitė apdovanota Jono Basanavičiaus, Vyriausybės meno premijomis, 2000 metais jai skirtas Gedimino ordino Riterio kryžius, 2018 metais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius. 

REKLAMA
REKLAMA

2020 metais Z. Kelmickaitei suteiktas pirmo lygio Kauno rajono garbės ženklas. Dvi kadencijas ji dirbo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje – nuo 2003-iųjų iki 2010-ųjų. Į ją buvo išrinkta pagal A. Zuoko koalicijos bei Liberalų ir centro sąjungos sąrašus.

Vitalija Katunskytė

Dainininkė Vitalija Katunskytė mirė sausio 18 dieną. Jai buvo 67-eri.

Velionė dainininkė gimė 1955 metais Šiauliuose. V. Katunskytės populiariausios dainos: „Pražydo sodai“, „Aš moteris“, „Tau meluoti negaliu“, „Balta lelija“.

Spalio 6-ąją kalbinta gimtadienio proga atlikėja neslėpė ir ją slegiančių sunkumų. „Tikiuosi gyvenimo pagerėjimo, nes labai sunkiai sekasi... <...> Žmogus nesi guminis, neišsitempsi į šonus“, – sakė estrados dainininkė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Karjerą ji pradėjo dar jaunystėje, o scenoje praleido daugiau nei 40 metų. Vasaromis ji savo dainomis džiugindavo žmones Palangoje.

Daiva Rudokaitė

Po sunkios ligos gegužės 28 dieną mirė garsi Lietuvos aktorė 54-erių Daiva Rudokaitė.

Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas sakė, kad žinia apie Daivos mirtį – itin skaudi.

Pastarąjį kartą jiedu matėsi prieš mėnesį, kai Daiva minėjo savo gimtadienį: „Kai išeina tokie žmonės, tada supranti, kokio talento asmenybės mus palieka.“

Gimė 1969 m. balandžio 15 d. Panevėžyje. 1987–1991 m. mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, įgijo dramos aktorės specialybę (kurso vadovai D. Tamulevičiūtė, A. Latėnas, R. Vilkaitis).

REKLAMA

1990 metais stažavosi JAV, prestižinėje „Juilliard“ meno mokykloje Niujorke.

1991–1993 m. – „Šiaurės Atėnų“ teatro aktorė.

Nuo 1994 m. – Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė.

2006 m. baigė psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete.

2005–2011 m. studijavo Europos psichodramos institute (Psychodrama Institut für Europa), sertifikuota psichodramos terapeutė, mokytoja, supervizorė.

Nuo 2009 m. iki 2018 m. – Lietuvos psichodramos draugijos prezidentė (www.psichodrama.lt), Europos psichodramos asociacijos narė, Lietuvos psichodramos draugijos narė.  

Nuo 2016 m. – Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė.

2018 m. Daiva Rudokaitė Lietuvos sveikatos mokslų universitete įgijo Sveikatos psichologijos magistro laipsnį.

REKLAMA

2018 m. suteiktas Lietuvos psichodramos draugijos Garbės narės vardas.

Donatas Čižauskas

Apie grupės „2 Donatai“ nario Donato Čižausko mirtį pranešta sausio 2 dieną. 

Donatui Čižauskui buvo vos 33-eji.

Vyras turėjo mažą dukrelę, mylimą žmoną.

Garsus atlikėjas nusižudė.

Rolandas Skripkaitis-Rūlė

Realybės šou „Kelias į žvaigždes“ išgarsėjęs marijampolietis Rolandas Skripkaitis-Rūlė mirė rugsėjo 28 dieną. Vyrui buvo 43-eji.

Jo rastas Šešupės upėje.

Jis su skirtingomis gyvenimo moterimis susilaukė dviejų vaikų – berniuko ir mergaitės.

Daiva Rinkevičiūtė

Eidama 60-uosius metus mirė žurnalistė Daiva Rinkevičiūtė. Apie moters netektį pranešta spalios 22-osios vakarą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

D. Rinkevičiūtė 1988 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigė žurnalistikos specialybę.

1987-1989 m. dirbo laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redakcijoje: rengė puslapį „Jaunimo muzikos klubas“, rašė jaunimo muzikos, kultūros bei socialinėmis temomis.

Nuo 1990 m. dirbo dienraščio „Lietuvos rytas“ redakcijos darbuotoja, nuo 1997 m. – žurnalo „TV antena“ apžvalgininkė, reporterė, savaitraščio „Lietuvos sveikata“ žurnalistė.

Jūratė Žadeikienė

Spalio 16-ąją mirė viena turtingiausių Lietuvos moterų, Bronislovo Lubio dukra Jūratė Žadeikienė. 

Apie jos mirtį „Facebook“ pranešė Plungės rajono savivaldybė.

„Penktadienį mirus Jūratei Žadeikienei, Plungės garbės piliečio a. a. dr. Bronislovo Lubio dukrai, Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio ir kitų iniciatyvų mecenatei, nuoširdžią užuojautą reiškiame velionės šeimai ir artimiesiems“, – teigiama įraše.

REKLAMA

J. Žadeikeinė buvo B. Lubio dukra iš pirmosios santuokos. B. Lubys buvo pagrindinis „Achemos“ grupės akcininkas.

Algimantas Raudonikis

Garsaus kompozitoriaus gyvybė užgeso spalio 20-ąją, A. Raudonikis mirė eidamas 90-uosius metus.

Iš viso kompozitorius buvo sukūręs 700 įvairių žanrų kūrinių, per savo gyvenimą jis  surengė apie 400 autorinių koncertų.

Didžiąją A. Raudonikio kūrybos dalį sudaro estradinė muzika: dainos, pjesės pučiamųjų orkestrams, akordeonui, fortepijonui, muzika šokiams.

Jis taip pat sukūrė nemažai choro dainų, kūrinių liaudies instrumentams, jų ansambliams ir kapeloms, kolektyvams.

Būdingi A. Raudonikio dainų bruožai – melodingumas, nuoširdumas, paprastumas, lyrizmas, optimizmas, glaudus ryšys su klasikinėmis tradicijomis.

REKLAMA

Stanislovas Kavaliauskas

Gegužės 27-ąją pasiekė žinia, kad mirė ilgametis LRT laidos „Duokim garo“ vedėjas Stanislovas Kavaliauskas.

S. Kavaliauskas ne vienus metus dirbo Vilniaus etninės kultūros centre, buvo ilgametis folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ projektų vadovas ir renginių vedėjas. 

Laidą „Duokim garo“ vedė bent du dešimtmečius. Skelbiama, kad S. Kavaliauskas anapilin iškeliavo po sunkios ligos.

Virginija Krivickienė

Virginija Krivickienė mirė rugpjūčio 28 dieną, būdama 71-erių, taip ir neatsigavusi po sudėtingos širdies operacijos.

Nors operacija – itin sudėtinga, moteris jai ryžosi vedama tikslo sukurti daug daugiau prisiminimų su artimiausiais žmonėmis, kurie buvo jos gyvenimo šviesa.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Virginija Krivickienė 1970 m. baigė Plungės 3-ąją vidurinę mokyklą, 1975 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete – žurnalistikos specialybę.

1975–2005 m. Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros dėstytoja. Skaito radijo žurnalistikos speckursą: radijo žurnalistikos istoriją, žanrus ir kt.

1995–1997 m. Lietuvos žurnalistikos centro programų koordinatorė.

1997–2005 m. – žurnalo „Mano ūkis“ priedo „Ekonomika“ redaktorė, o nuo 2005 m. – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Vytautas Šustauskas

Birželio 21-ąją mirė buvęs Seimo narys, Kauno miesto meras Vytautas Šustauskas. Jam buvo 78-eri.

REKLAMA

Vytautas Šustauskas 1964 m. baigė Klaipėdos laivų statybos technikumą ir įgijo techniko – technologo specialybę.

1968–1969 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete, 1970–1971 m. mokėsi Klaipėdos jūreivystės mokykloje.

2005 m. baigė Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetą.

1967 m. plaukiojo žvejybos traleriais, Lietuvos okeaninio laivyno bazės jūreivis.

1968–1972 m. Klaipėdos gamyklos „Progresas“ mechanikas, 1972–1989 m. Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimų instituto inžinierius, inžinierius technologas, Kauno metalo dirbinių gamyklos cecho viršininkas, Kauno radijo gamyklos Radijo eksperimentinio konstravimo biuro inžinierius technologas.

REKLAMA

Aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, saugojo parlamentą tragiškomis 1991 m. sausio dienomis. Nuo 1991 m. kovojo už socialiai remtinų, neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų teises. Gausių protesto akcijų, žygių ir mitingų organizatorius.

1990 m. spalio 5 d. prisidėjo prie Kryžkalnio memorialo sprogdinimo. 

1997 m. rugsėjo 7-10 d. organizavo „Ubagų žygį“.

1995–1997 m., 1997–2000 m., 2000–2003 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.

Nuo 2000 m. balandžio 13 d. iki 2000 m. spalio 30 d. Kauno miesto savivaldybės meras.

 2000–2004 m. Seimo narys. 2002 m. išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, bet mandato atsisakė.

REKLAMA
REKLAMA

1989–1992 m. Lietuvos laisvės lygos Kauno skyriaus vadovas.

1992 m. įkūrė visuomeninį politinį judėjimą Lietuvos laisvės sąjungą (LLS), kuri 1994 m. tapo politine organizacija, LLS pirmininkas.

Onutė Kisielienė

Spalio 2-ąją mirė želdynų dizainerė, apželdinimo paslaugų įmonės „Horti juniperorum“ direktorė Onutė Kisielienė.

Apie netektį pranešė TV3 laidos „Svajonių sodai“ autorė ir vedėja Aušra Tubienė.

„Ką tik sužinojau, kad šiandien mirė be galo kūrybinga, veikli, darbšti želdynų dizainerė, laidos „Svajonių sodai“ konsultantė Onutė Kisielienė.

Ilsėkis ramybėje, Tu visuomet liksi mūsų širdyse ir savo darbuose, kurių sukūrei begalę. Niekaip negaliu patikėti, kad taip nutiko...“ – pirmadienio vakarą skelbė A. Tubienė.

Dainius Budrevičius

Rugpjūčio 21-osios vakarą grupė „Poliarizuoti stiklai“ pranešė apie bendražygio Dainiaus Budrevičiaus mirtį. 

„Mirė mūsų geras draugas ir bendražygis Dainius Budrevičius. Jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie stovėjo prie grupės „Poliarizuoti stiklai“ sukūrimo nuo pat pirmųjų dienų.

Visus šiuos metus Tu buvai šalia ir kartu. Ilsėkis ramybėje, brangus drauge“, – jautriai rašoma grupės feisbuko paskyroje, kur pasidalijo ir velionio nuotrauka.

REKLAMA

Jonas Čepulis

Rugpjūčio 19 dieną, sulaukęs vos 36-erių mirė aktorius Jonas Čepulis.

Iš Anykščių kilęs J. Čepulis mokėsi Burbiškio pagrindinėje mokykloje, vėliau baigė Anykščių Antano Vienuolio vidurinę mokyklą. Kaip vienas geriausių gimnazijos abiturientų 2006 m. jis buvo apdovanotas Antano Bulotos premija.

Teatre jis sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį.

J. Čepulis atliko pagrindinį Mindaugo vaidmenį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų šiuolaikinio teatro spektaklyje pagal Justino Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“. 

Už vaidmenį spektaklyje „Irano konferencija“ XI Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje jam atiteko D. Tamulevičiūtės giminių įsteigtas prizas.

Dana Šitel

Rugpjūčio pradžioje mirė „YouTube“ išgarsėjusi Dana Šitel.

Žinia apie draugės netektį socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino Austė Ribokaitė. Naujienų portalui tv3.lt ji pasakojo, kad bėgiojant Danai sustojo širdis.

„Jai trūko kalio ir magnio“, – dalinosi ji.

D. Šitel buvo 27-eri. Daugeliui interneto vartotojų Dana buvo pažįstama kaip Lietuvos „YouTube“ žvaigždė, filmavusi ir rodžiusi savo kasdienybę.

galejo sauti i galva tokia mintis, sustatyti siuos zmones i viena eile? Nupusimas visiskas.
neetiška sumaišyti nusipelniusius žmones ir nevisai gerais darbais pagarsejusius
Kai prie Raudonikio,Adamkienės prideda į sąrašą kokia Agnę ...nebesuorantu...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų