Savo noru atvažiavęs gydytis į Šiaulių priklausomybės ligų centrą šiaulietis Ovidijus Petrauskas džiaugėsi aplinka, maloniais darbuotojais ir visai nesitikėjo, jog izoliuotam nuo visuomenės už uždarų sienų teks kęsti girtaujančių palatos kaimynų draugiją. „Atvykau pasveikti nuo alkoholizmo ir pabandyti kažkaip susitvarkyti gyvenimą, tačiau įstaigoje jaučiausi tiesiog įkalintas ir masinamas toliau gerti“, – nusivylęs kalba šiaulietis.
Girtavimas trukdo sveikti
O. Petrauskas prisimena, kad Šiaulių priklausomybės ligų centras atrodė padori, nepriekaištinga aptarnavimu bei gyvenimo sąlygomis gydymo įstaiga, kol nepastebėjo aplink girtaujančių asmenų. „Paguldžius naujus ligonius atsiranda tokių, kurie dar geria kelias dienas būdami ligoninėje, o medikai į tai net nekreipia dėmesio. Jei ligonis vaikšto apsvaigęs, jam turėtų būti atliekamas alkoholio ar narkotikų testas – pasitvirtinus įtarimams, pacientas iš gydymo įstaigos turi būti išprašomas lauk. Tačiau tokios griežtos tvarkos centre nėra.
„Man susidarė įspūdis, kad personalas į išgėrinėjančius asmenis ne visada kreipia reikiamą dėmesį. Nesuprantu, kodėl turi kentėti visi kiti, tvarkingai ir atsakingai Šiaulių priklausomybės ligų centre besigydantys pacientai. Juk girtavimas trukdo sveikti“, – sako O. Petrauskas.
Alkoholį įsikelia per langą
Kad neblaivūs pacientai iš išorės negautų alkoholinių gėrimų, centre yra rakinamos lauko durys – dėl šios priežasties niekas negali išeiti. O. Petrausko nuomone, tokie laisvės apribojimai yra visiškai nepateisinami.
„Centro darbuotojai turėtų tinkamai prižiūrėti apsvaigusius asmenis, o ne rinktis paprasčiausią ir lengviausią kelią – užrakinti duris ir taip įkalinti visus. Juk mes gydomės ne kalėjime – ateiname savo noru“, – sako O. Petrauskas.
Per buvimo laikotarpį centre vyras prisižiūrėjo, kaip išradingieji „pijokėliai“ į pastatą importuoja alkoholį. Anot O. Petrausko, vienas iš dažniausiai pasitaikančių būdų – paskambinti pažįstamam ir virve įsikelti alkoholinio gėrimo butelį pro antro aukšto langą“, – apie vaizdus, kuriuos teko matyti besigydant centre, pasakoja O. Petrauskas.
Izoliuotų pacientų, būnančių su girtais, anot O. Petrausko, gydymas smarkiai komplikuojasi. „Atvykau pasveikti nuo alkoholizmo ir pabandyti kažkaip susitvarkyti gyvenimą, tačiau įstaigoje jaučiausi tiesiog įkalintas ir masinamas toliau gerti“, – nusivylęs gydymo kursu kalba šiaulietis.
„Pagaliau ir ačiū Dievui baigiau gydymo kursą – tikiuosi ten niekada neteks papulti, tačiau esu visiškai įsitikinęs, jog padėtis Priklausomybės ligų centre greitu metu nepasikeis“, – įsitikinęs žmogus.
Užrašo taksistų automobilių numerius
Įstaigos Šiaulių priklausomybės ligų centro direktorius Elmantas Pranas Zevertas sako, jog geriančių yra visur ir juos prižiūrėti, turint mažą darbuotojų personalą, gydymo įstaigoje tiesiog neįmanoma. Kad besigydantys priklausomybių centre nebesisvaigintų, reikia paties žmogaus noro. Išradingų žmonių, anot E. P. Zeverto, centre apsilanko labai daug, todėl jie lengvai prasimano kaip gauti alkoholio neišėjus iš gydymo įstaigos.
„Pacientai sugeba į gydymo įstaigą alkoholio atsigabenti ir per langą ar grotas – alkoholiu juos aprūpina malonūs taksistai ar draugai iš išorės. Mums, medikams, su tokiu pacientų elgesiu susidoroti darosi per sunku. Kiekvieną dieną aiškiname, mokome juos, įrodinėjame, kodėl negalima gerti, tačiau kaip seniau žmonės gėrė, taip ir toliau jie gers, jei nepakeis požiūrio į gyvenimą. Netvarkingus pacientus baudžiame, tačiau jie visada turi antrą šansą pasitaisyti. Jei žmogus nuoširdžiai gailisi, susimoka už išblaivinimą, yra gydomas toliau, jei ne – dėl tvarkos nesilaikymo yra išprašomas lauk“, – apie pacientus sako E. P. Zevertas.
Direktorius yra davęs komandą, kad taksi automobilių numeriai būtų užrašomi ir perduodami policijai – tačiau tokios priemonės kol kas naudos nedavė.
„Tai nėra uždara ligoninė ar koks kalėjimas. Tokių pacientų, kurie gydytis nuoširdžiai ateina savo noru, – labai mažai. Visi alkoholikai ir narkomanai pas mus atkeliauja gydytis inspiruoti namiškių – tėvų, šeimos ar brolių, seserų – jie patys to nenori, todėl būdami ligoninėje ir prisimąsto, kokiu būdu atsigabenti alkoholio“, – kalba E. P. Zevertas.
Tikisi valstybės supratimo
„Centre atlieku savo darbą – išdirbau jau 36-erius metus ir puikiausiai suprantu už bet kurį kitą, kas ir kaip mūsų įstaigoje vyksta. Pas mus pacientai bėga, per langus šokinėja – jiems kojos, rankos lūžta, galvos skyla – taip elgiasi aplinkoje jau nebesiorientuojantys asmenys, o mums su tokiais reikia dirbti“, – kalba E. P. Zevertas.
Anot direktoriaus, tokiose įstaigose turi būti uždaro tipo stacionarai ir žymiai daugiau darbuotojų, kad jie suspėtų visus sužiūrėti. Dabar Priklausomybės ligų centre naktį budi tik sesutė ir sanitaras, kitus tenka stebėti vaizdo kameromis, tačiau jeigu net kalėjime įmeta, įneša alkoholio ar kitokių neleistinų daiktų, tai ir gydymo centre atsiranda alkoholio – tai neišvengiama problema.
„Atėjęs rimtai gydytis žmogus pasirašo sutartį, draudžiančią vartoti alkoholį, narkotikus bei agresyviai elgtis, tačiau pasitaiko visko. Mes nepajėgūs pakeisti ligonių minčių – lengviausias kelias būtų nusižengus taisyklėms juos išvaryti. Stengiamės išgelbėti į liūną krintančius, tačiau kartais tai padaryti per sunku ir per vėlu“, – pasakoja E. P. Zevertas.
Direktorius supranta, jog du žmonės nėra pajėgūs sužiūrėti visų pacientų ir dėl esamų problemų kaltina valstybę.
„Jau seniai mūsų įstaigoje trūksta specialistų – nieko netenkina esamos sąlygos. Turime užtikrinti naktinį budėjimą, tačiau visų sužiūrėti neįmanoma dirbant dviem žmonėms. Pats esu neseniai patyręs infarktą, o turiu dirbti keturių gydytojų darbą, nes niekas kitas tokioje įstaigoje ir už mažą atlygį nenori dirbti“, – atvirauja E. P. Zevertas.
Gydytojas teigia, jog Šiaulių priklausomybės ligų centre atlygis keleriopai mažesnis nei biudžetinėse įstaigose – tai diktuoja valstybė, todėl jauni gydytojai nemato prasmės čia dirbti.
„Jei valstybei priklausomybės centrai nebereikalingi – tegul juos uždaro. Tada visi prasigers. Kad žmonės pradeda skųstis dėl prastų sąlygų centre – labai gerai. Galbūt pagaliau valstybė pradės galvoti ir sudarys sąlygas, kad tokių problemų pas mus nebeliktų – juk dviem žmonėms ir vienam gydytojui visų suvaldyti neįmanoma“, – esamą tvarką kritikuoja medikas.
Lina ABROMAVIČIENĖ
