Įsteigtas neformalus judėjimas Lietuvos kultūros ir paveldo sambūris prieš šalies vertybių menkinimą ketina kovoti viešumu ir narių autoritetu, o taip pat gausinant judėjimo idėjoms pritariančių bendraminčių gretas.
Po Sambūrio skėčiu susivienijo garsūs šalies visuomenės veikėjai – menininkai, architektai, paveldosaugininkai, archeologai, fotografai. Tarp jų – muzikologas Donatas Katkus (nuotraukoje), saksofono meistras Petras Vyšniauskas, dailininkas Arvydas Šaltenis ir kt.
„Mus stebina ir piktina vis aiškiau įsigalintis niekinantis požiūris į Lietuvos kultūrą. Bandoma ją skaldyti ir supriešinti: menkinamos kai kurios pripažintos meno srovės, kultūros finansavimas, ypač savivaldybėse, remiasi likutinio principu, ignoruojami užsienyje kuriantys Lietuvos menininkai, žiniasklaidos priemonės dažnai „skleidžia“ tik tokią kultūrą, kurios rezultatas – degraduojanti ir bukinama tauta“, - sakoma Sambūrio steigimo deklaracijoje.
Pastebėtas kultūros problemas Sambūris sieks spręsti keldamas jas į viešumą ir pasinaudodamas judėjimo dalyvių autoritetu, kad klausimai pasiektų atsakingas institucijas bei pareigūnus, atkreiptų jų dėmesį. Šiuo tikslu Sambūris nuolat teiks informaciją žiniasklaidai, inicijuos susitikimus su valstybinių institucijų atstovais, skelbs deklaracijas, inicijuos viešas peticijas bei akcijas ir pan.
„Iki šiol apie kultūros ir paveldo problemas irgi mėginta kalbėti: pavienių visuomenės veikėjų pasisakymuose, komentaruose žiniasklaidoje, kartais viešuose pareiškimuose. Tačiau šie balsai, kaip rodo patirtis, lieka arba nepastebėti, arba ignoruojami tikslingai. Tikimės, kad vieningos pastangos pakeis padėtį ir sutelkę jėgas sugebėsime pasiekti, kad kultūros klausimai mūsų valstybėje nebūtų vertinami kaip antraeiliai“, - sako vienas iš judėjimo iniciatorių, paveldosaugininkas Vitas Karčiauskas.
Pirmaisiais Sambūrio signatarais tapo 17 žinomų Lietuvos kultūros ir meno veikėjų. Tarp jų – muzikologas Donatas Katkus, dailininkas Raimundas Savickas, džiazo muzikantas Vladimir Tarasov, architektas Algimantas Nasvytis, paveldosaugininkas Vitas Karčiauskas.
Prie judėjimo taip pat prisijungė archeologas Zenonas Baubonis, dailininkai Vidmantas Gerulaitis, Marytė Gurevičienė, Marius Liugaila, Arvydas Šaltenis, dailininkas, restauratorius Gintaras Palemonas Janonis. Sambūrio steigėjais tapo ir architektas Augis Gučas, literatas Antanas Gudelis, saksofono meistras Petras Vyšniauskas, galerininkė Diana Stomienė, architektas, restauratorius Robertas Žilinskas, fotografas Stanislovas Žvirgždas.
„Imponuoja Sambūrio idėja apjungti įvairių sričių kultūros žmones, neskaldant jų į veiklos sferas. Tai leidžia kalbėti apie mūsų valstybės kultūros problemas plačiai, konstatuoti žalingas tendencijas ir reiškinius, neapsiribojant tik pavieniais įvykiais. To juk ir siekiame – ne gydyti atskirus kultūros skaudulius, o visą organizmą, kuris šiuo metu yra iš tiesų apleistas“, - mintimis dalijasi architektas, Sambūrio signataras Algimantas Nasvytis.
Anot jo, į visas kultūros sferas reikia žvelgti sistemiškai. Pavyzdžiui, ne tik tvarkyti paveldosaugos reikalavimus pažeidžiančius konkrečius statinius, o reformuoti visą sistemą, kuri suteikia galimybę tokiems pažeidimams atsirasti ir sukuria nebaudžiamumo pojūtį.
Lietuvos kultūros ir paveldo sambūryje galės dalyvauti visi pritariantys judėjimo idėjoms bei vertybėms. Sambūris kvies Lietuvos gyventojus prisidėti prie jo veiklos virtualiai. Judėjimo tinklalapyje samburis.lt bet kas galės pranešti apie pastebėtas problemas, kurias judėjimo dalyviai virtualiai išnagrinės ir ieškos sprendimų. Todėl svetainėje sukurtas tinklaraštis (blogas), kuriame bus aprašomi aktualūs klausimai, vyks diskusijos, bus skelbiama apie Sambūrio veiklą.
