Šventės – puikus laikas ne tik pabendrauti su šeima, draugais, bet ir pasikalbėti apie labai svarbius dalykus ir kiekvieno laukiančius gyvenimo etapus, tokius kaip mirtis.
Apie tai, ką turėtume apgalvoti ir apie ką reiktų pasikalbėti su artimaisiais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalba Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas prof. Tomas Tamošuitis, kuris yra ir Organų donorų programos vadovas Kauno klinikose, ir Mindaugas Vitunskas, kurio gyvybę išgelbėjo donoras.
Vyro iš Alytaus gyvybę išgelbėjo donoras: buvo didžiausia Kalėdų dovana
Alytiškis Mindaugas Vitunskas sirgo itin sunkia inkstų liga, tad be nuolatinės gydytojų priežiūros ir medicininių procedūrų pats būtų neišgyvenęs, o būtent prieš Kalėdas, 2020 m. gruodžio 22 d. jam buvo persodintas inkstas. Inksto M. Vitunskas laukė apie trejus metus.
Tai, kad sulaukė skambučio vieną gruodžio naktį ir prieš pat Kalėdas gavo inkstą dovanų iš donoro ir jo šeimos, Mindaugas vadina didžiausia įmanoma dovana.
„Per visą laiką, kiek aš dializavausi (dializė – tai pakaitinė inkstų terapija), trys žmonės mirė, kurie su manim ateidavo, į tą vadinamą mano pamainą. Trys žmonės“, – kalbėjo M. Vitunskas.
Vis tik, nors sergančiųjų ir laukiančių stebuklo, tai yra, galimybės gyventi ilgiau ir kokybiškai, laukia daugybė žmonių, jie apie tai pasakoja nedaug. Taip pat ne visi, pasiryžę donorystei, apie tai įspėja artimuosius.
„Daugelis mūsų galvoja, kad turėdami donoro kortelę tarsi ir pareiškia valią, kad ji bus gerbiama ir bus laikomasi tų norų, bet Lietuvoje, deja, teisinė bazė yra truputį kitokia ir kiekvienu atveju mums reikia artimųjų pritarimo“, – kalba T. Tamošuitis.
Dėl to, anot docento, labai svarbu, kad paėmę donoro kortelę žmonės apie tai pasikalbėtų su artimaisiais, papasakotų, kodėl žmogus to norėtų.
Pasikalbėkite apie mirtį: kada ateina laikas leisti žmogui tiesiog ramiai išeiti?
Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas prof. Tomas Tamošuitis sako, kad mirtis yra kiekvieno žmogaus gyvenimo natūrali pabaiga, bet apie ją, kažkodėl, su artimaisiais pasikalba retas.
„Matau mūsų lietuviškoje visuomenėje paradoksą. Iš principo Lietuvoje vyrauja mirties kultūra, pažiūrėkite, kaip išpuoštos mūsų kapinės. Mes per kiekvienas šventes, ypač per Kūčias, uždegame mirusiesiems žvakutę, padedam, paliekam tuščią lėkštę, paliekam maisto dūšioms per naktį, daugybę dalykų yra orientuotų į mirties kultūrą, bet, kas įdomiausia, retai kalbama šeimoje, tarp gyvųjų, kas būtų, jeigu aš mirčiau“, – sako docentas.
O kalbėti apie mirtį yra labai svarbu, kad artimieji jau iš anksto žinotų, kokia yra jiems svarbaus asmens valia.
„Ko aš norėčiau, jeigu mane ištiktų kritinė liga, jeigu aš patirčiau kažkokią fatalinę traumą, tarkime, galvos, kur aš pats jau nebegaliu pasakyti, ko aš norėčiau. Svarbu, kad šeima žinotų, nes kitu atveju šeimai užkraunama atsakomybė nuspręsti už tą žmogų ir tikrai tai yra sunkūs sprendimai, dažnai žmonės pasirenka tą kelią, kad geriau darykim viską, nes aš nežinau, ko jis būtų norėjęs“, – pasakojo T. Tamošuitis.
Pavyzdžiui, galbūt yra žmonių, kurie norėtų net ir būdami be sąmonės būti slaugomi ne vienerius metus, kiti gi gali manyti, kad jei sąmonės neatgauna, norėtų, kad jiems būtų leidžiama ramiai mirti.
Lietuvoje jau keletą metų galioja sveikatos ministro įsakymas, kuris leidžia pacientui ir jo artimiesiems nuspręsti, ar žmogui artėjant prie gyvenimo pabaigos jį gaivinti visais atvejais, ar kartais galima leisti žmogui tiesiog ramiai išeiti.
„Gydytojai patys negali priimti tokio sprendimo ir, jeigu nėra pritarimo iš paciento, jeigu jis yra sąmoningas ir gali nuspręsti, arba iš jo artimųjų, visada bus atliekami gaivinimo veiksmai, nepriklausomai nuo to, kokia yra tikėtina prognozė“, – kalbėjo T. Tamošuitis.
Vis tik gydytojas sako, kad net ir esant žmogaus sprendimui jo negaivinti, nebūtinai jis taikomas 100 proc. Pavyzdžiui, jei sunkia onkologine liga sergantis pacientas operuojamas, ir tikimasi, kad po operacijos dar jis galės gyventi dar 6 mėnesius, tačiau toks pacientas paprašo: širdžiai sustojus operacijos metu – negaivinti. Tačiau net ir tokiais atvejais gydytojai vadovaujasi logika: operacijos metu sutrikus širdies ritmui, kas gali įvykti dėl labai aiškių priežasčių operacijos metu, ritmas bus atstatomas ir trumpalaikiai gaivinimo veiksmai vyks.
„Gydytojai net ir tuo atveju gali priimti sprendimą, jeigu mato grįžtamumą to gaivinimo, bet pasikalbėti apie sprendimus, juos priėmus, labai svarbu“, – paaiškino T. Tamošuitis.
Jis pataria pacientams ne tik pasikalbėti su artimaisiais, bet ir gydytojo nuolat klausti apie galimas prognozes, o jas žinant, ir pasiruošti.
„Ar tikrai žmogui mirti geriausia vieta yra intensyviosios terapijos skyrius, kur gyvenimas nuolat verda, dega šviesos, pypsi aparatai, yra daugybė aplinkui žmonių ir daugybė intervencijų, – klausia docentas. – Tu esi vienišas, su daug žmonių, su daug streso ir labai mažai paguodos ir ne todėl, kad žmonės intensyviojoje terapijoj neturėtų žinių, bet tiesiog tokia yra darbo specifika ir aplinka.“
Daugiau apie tai, ką naudinga žinoti kiekvienam ir tai aptarti su šeima, kviečiame sužinoti tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.
Kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ jau dabar! „Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Laidos metu kalbėjome šiomis temomis:
00:00 Temos ir pašnekovų pristatymas
00:50 Mindaugo istorija: inksto transplantacijai vyko kelis kartus, po operacijos padėjo kava
06:00 Štai, kiek žmonės laukia transplantacijos: kartais užtrunka gerokai ilgiau
11:30 Smegenų mirtis – jei taip nutinka, artimieji turi žinoti, ko žmogus būtų norėjęs
14:15 Laukiančiųjų gyvenimo stebuklo – labai daug, bet žmonės apie tai tyli
17:00 Mirtis – nėra lengva tema, kada ir kaip apie ją pasikalbėti su artimaisiais
19:45 Sunkios ligos ir pacientų gaivinimas: ar yra atvejų, kai žmogus nebegaivinamas ir leidžiama ramiai mirti
22:35 Intensyvioji terapija ir mirštamumas: kartais į šiuos skyrius patenka žmonės, kurie miršta, bet kaip vyks gyvenimo pabaiga – nenuspręsta
29:00 Transplantacijos Lietuvoje itin aktyviai vyko ir per COVID-19 pandemiją: padėjo žmonių palaikymas visai medicinos sistemai
36:00 Studijos svečių palinkėjimai: kuo daugiau pokalbių visomis temomis, nevengiant ir pačių skausmingiausių
37:41 Antroji laidos dalis
