„Manau, kad kancleris, jeigu jau važiuoja į Vilnių, jis atvažiuoja su žinia, jis nevažiuotų šiaip sau“, – LRT radijui antradienį sakė patarėja.
„Žinučių laukiame ir iš kanclerio, ir tikiuosi, kad tos žinutės Lietuvai bus labai pozityvios“, – kalbėjo ji.
Vilnius tikisi, kad NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride apsispręs Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuotus tarptautinius batalionus išplėsti iki brigadų.
Portalas „15min“, remdamasis savo šaltiniais, antradienį skelbia, jog tam pritarė NATO karinis komitetas. Ši rekomendacija toliau keliaus ant politikų stalo.
Lietuvoje NATO batalionui vadovauja Vokietijos kariai.
Kaip Žinių radijui sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys, vizito metu pamatysime, kaip gynybos ir užsienio politikos kaita Vokietijoje atsispindi šios šalies santykiuose su Lietuva ir Baltijos jūros regionu.
„Tikimės aptarti (...) visų pirma, kokie yra mūsų lūkesčiai, kaip NATO, kaip gynybinio aljanso, žiūrint į Madridą ir dirbant vieną stadiją po kitos, rengiant tuos strateginius dokumentus, įtvirtinant naujus atgrasymo ir gynybos principus. Kitas dalykas – kaip Vokietija mato savo vaidmenį tolimesnį ir jo plėtrą neišvengiamą imantis didesnės atsakomybės šiame regione“, – kalbėjo patarėjas.
Jo teigimu, bus svarbu „susikalibruoti“ savo požiūrį ir poreikius su pajėgumais ir politine valia.
„Šiandieną turbūt kalbėsimės apie ilgą distanciją, kurią norėsime įveikti drauge su Vokietija, esmingai stiprinant saugumą regione“, – sakė K. Budrys.
Pasak A. Skaisgirytės, artėjant NATO viršūnių susitikimui, kanclerio apsilankymas yra „ypatingas ženklas“, rodantis rūpestį Baltijos šalių saugumu.
„Labai yra svarbu, kad fizinės sausumos pajėgos būtų didinamos, labai svarbu, kad būtų sustiprinta oro ir jūros gynyba, labai svarbu, kad konflikto atveju įgalinimas įvyktų labai greitai“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Ji pabrėžė, kad priemonės, stiprinančios Baltijos šalių saugumą, yra viso aljanso stiprinimas, užtikrinant jo išorinės sienos apsaugą.
