Taip jis kalbėjo penktadienį kartu su Lietuvoje viešinčiu Čekijos prezidentu Petru Pavelu apsilankęs Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.
„NATO priešakinės gynybos stiprinimas ir regioniniai gynybos planai yra mūsų kolektyvinės gynybos pagrindas. Čekijos kariai Lietuvoje yra neatsiejama mūsų bendrų saugumo pastangų dalis. Nuo tokių iniciatyvų kaip „Eastern Sentry“ ir „Baltic Sentry“ pradžios regione matome mažiau priešiškų veiksmų“, – sakė G. Nausėda.
Stiprinama Aljanso rytinio flango gynyba
Kaip rašė BNS, reaguojant į Rusijos dronų skrydžius Lenkijoje ir Danijoje aptiktus neatpažintus bepiločius orlaivius, pernai rugsėjo pradžioje NATO pranešė apie operaciją „Eastern Sentry“ (liet. „Rytų sargyba“), kuria siekiama stiprinti Aljanso rytinio flango gynybą.
Tuo metu prieš daugiau nei metus nutraukus kelis povandeninius telekomunikacijų ir elektros kabelius, NATO pradėjo Baltijos jūros stebėsenos misiją „Baltic Sentry“ (liet. „Baltijos sargyba“).
Nuo 2018 metų Čekijos kariai tarnauja Lietuvoje esančiame NATO priešakinių pajėgų batalione. P. Pavelas 2015–2018 metais buvo NATO karinio komiteto pirmininkas ir tuomet priešakinių pajėgų dislokavimas prie rytinio Aljanso pasienio buvo suprantamas daugiau kaip politinio atgrasymo elementas.
Čekijos prezidentas: tai – pirmoji gynybos linija
„Per tą laiką jis evoliucionavo ne tik į neatsiejamą NATO gynybos planų dalį, bet ir į tikrą karinį atgrasymą. (...) Norėčiau padėkoti ne tik Lietuvai, bet ir visoms šalims, prisidedančioms prie šio atgrasymo, nes tai yra pirmoji gynybos linija, užtikrinanti gerą gyvenimą likusiai Aljanso daliai“, – kalbėjo P. Pavelas.
BNS skelbė, kad vasarį NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė perėjo į Vokietijos brigados Lietuvoje pavaldumą ir tapo sudėtine Vokietijos brigados dalimi.
Nuo dislokavimo pradžios 2017 metais tarptautinis NATO batalionas veikė Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtyje.
Pernai rugpjūtį Jonavos rajone, Rukloje, tarnybą pradėjo 18-osios kovinės grupės rotacija, jos vadovaujančia šalimi išlieka Vokietija, savo karius į šią pamainą skyrė Belgija, Nyderlandai, Norvegija, Čekija, Kroatija ir Liuksemburgas.
Per šias rotacijas Lietuvoje jau treniravosi daugiau nei 20 tūkst. karių iš devynių skirtingų NATO valstybių.
2016 metais Varšuvoje vykusiame viršūnių susitikime NATO nusprendė dislokuoti priešakines pajėgas. Nuo 2017 metų pradžios pirmieji šio NATO kovinio vieneto kariai atvyko į Lietuvą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
