Šalies įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys nuteistieji, protestuodami prieš teisingumo ministro įsakymu patvirtintoje naujoje tvarkoje nustatytus apribojimus, prieš keturias dienas pradėjo masinę bado akciją.
Naujoji tvarka, kuria taip piktinasi nuteistieji, numato, kad bus sumažintas galimų įsigyti ir turėti maisto prekių bei kitų būtiniausių daiktų asortimentas, apribotas įsigyjamų prekių kiekis ir naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laikas. Teisingumo ministerijos teigimu, šie pokyčiai leis geriau kovoti su nelygybe tarp nuteistųjų ir efektyviau užkirsti kelią draudžiamų daiktų naudojimui.
Naujienų portalo Balsas.lt komanda apsilankė Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kurios nuteistieji ir pradėjo didžiąją dalį šalies įkalinimo įstaigų apėmusią akciją.
Šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka 3199, iš jų badauja 1323. Tiesa, su pačiais nuteistaisiais, motyvuodama tuo, kad situacija šiuo metu įstaigoje įtempta, kalėjimo vadovybė susitikti neleido.
Pataisos namų vadovas: incidentų neužfiksuota
Naujienų portalo Balsas.lt kalbintas Pravieniškių pataisos namų vadovas Virginijus Ceslevičius sakė: „Vakar badavo 1050 kalinių, o šiandien bendras skaičius siekia 1323. Pastebime ir kitą tendenciją – aštuoni nuteistieji bado akcijos atsisakė. Su kiekvienu nuteistuoju, kuris pareiškė norą badauti, kalbamės, bendrauja specialistai, personalas, aiškinamos tokio elgesio pasekmės sveikatai. Daugumai nuteistųjų, kurie pareiškė badausiantys, ši akcija nėra aktuali.“ Paklaustas, kada paskutinį kartą įkalinimo įstaigoje buvo bado akcija, pašnekovas sakė, kad tai vyko 2010-aisias.
Į klausimą, ar nesibaiminama, kad per bado akciją Pravieniškėse pasikartos įvykiai, kovo 21 d. nutikę Alytuje, kuomet badaujantys nuteistieji pradėjo save žaloti, pataisos namų vadovas sakė: „Kol kas jokių incidentų – nei su pareigūnais, nei tarp nuteistųjų – nėra užfiksuota, situacija valdoma, o patys nuteistieji laukia atstovų iš Kalėjimų departamento.“ Pašnekovo teigimu, šiuo metu pataisos namuose dirba daugiau darbuotojų, nei įprastu režimu.
Kaip ilgai ši bado akcija tęsis?
Apie tai, kaip ilgai galėtų tęstis ši akcija, pašnekovas sakė: „Tai kiekvieno nuteistojo apsisprendimas, kaip jau minėjau, kai kurie nuteistieji bado akciją jau nutraukė. Manau, kad nuteistieji yra protingi žmonės ir ši akcija ilgai nesitęs.“
V. Ceslevičiaus teigimu, nuteistieji iš televizijos ir spaudos žino, kad akcija vyksta ir kitose įkalinimo įstaigose, o paklaustas, ar tokios žinios nepaskatina kitų nuteistųjų badauti, teigė, kad tai kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas.
Anot Pravieniškių pataisos namų vadovo, maistas, kurio bado akcijos metu atsisako nuteistieji išdalijamas socialiai remtiniems ir sunkiai besiverčiantiems asmenims. Maisto dalijimu rūpinasi kelios nevyriausybinės organizacijos ir seniūnija.
„Nuo šių metų balandžio 1-osios ims veikti vien tvarkos pataisa, kuria remiantis, jei nuteistasis paskelbia bado akciją, tai maistas jam nėra gaminamas“, – teigė įstaigos vadovas.
Kalbėdamas apie ministro R. Šimašiaus inicijuotus tvarkos pakeitimus, V. Ceslevičius sakė: „Anksčiau nebuvo ribojama, ką ir kiek nuteistasis gali nusipirkti, buvo tik draudžiamų produktų sąrašas, o šios pataisos leis apibrėžti, ką nuteistasis gali nusipirkti ir turėti. Tai padės išspręsti tam tikrus materialinio išskirtinumo tarp kalinių dalykus, sugriežtinti daiktų judėjimo kontrolę.“
Prieš akciją išaugo parduotuvių apyvarta
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teigimu, prieš bado akciją akivaizdžiai išaugo pataisos namų teritorijoje veikiančių parduotuvių apyvartos: šių metų kovo 5–10 dienomis pirmojoje valdyboje veikiančios parduotuvės apyvarta buvo 32 676 litai, o kovo 12–17 dienomis ji siekė 54 393 litus.
Antrojoje valdyboje esančioje parduotuvėje kovo 5–10 dienomis suprekiauta už 86 774 litus, o kovo 12–17 dienomis už 136 425 litus. Žymūs pardavimų pokyčiai pastebėti ir trečioje valdyboje, kur kovo 5–10 dienomis parduota prekių už 58113 litus, o kovo 12–17 d. už 82241.
V. Ceslevičiaus teigimu, tai, kad kaliniai atsisakė valgyti jiems ruošiamą maistą, dar nereiškia, kad jie badauja.
Parduotuvės vedėja Elvyra Belskuvienė paklausta apie tai, ar bado akcijos metu sumažėjo pirkėjų srautas, sakė: „Srautas nesumažėjo, tik prekės perkamos kitokios – pradėtos pirkti kruopos ir kiti ilgai galiojantys produktai. Pastaruoju metu nuteistieji daugiausiai išleido kruopoms ir maisto papildams.“
Apie tai, ar įkalintieji prieš bado akciją lankydamiesi parduotuvėje neslėpė fakto, kad ruošiasi tokiam protestui, pašnekovė sakė: „Nieko apie bado akciją nežinojome, tad atsivežėme ir greitai gendančių prekių.“ Moteris pasakojo, kad užsakytus greitai gendančius produktus pavyko išparduoti, bet kiti šių prekių užsakymai daromi mažesni.
Anot parduotuvės vedėjos, įsigaliojus naujajai tvarkai neišvengiamai pasikeis ir prekių pasiūla: „Liks labai nedaug prekių, kuriomis bus galima prekiauti. Teks atsisakyti kruopų, papildų, produktų stiklo taroje.“
Antroji istorijos pusė: netikėtas skambutis iš Pravieniškių
Grįždama iš Pravieniškių, naujienų portalo Balsas.lt žurnalistė sulaukė skambučio. Telefonu skambinęs vyras prisistatė nuteistuoju ir teigė, kad nori atskleisti kalinių rengiamos bado akcijas priežastis bei kalėjimų administracijos slepiamą situaciją.
„Šimašiaus propaganda neatitinka realios situacijos kalėjimuose – oficiali statistika prasilenkia su tikrove. Kalėjimo administracija tikrąjį badaujančiųjų skaičių slepia. Šiuo metu Pravieniškėse mūsų valdyboje badauja apie 880 kalinių. Ne dėl kokių nors prabangos prekių mes čia badaujame, bet kai įsigalios nauja tvarka – žmonės iš tikrųjų bus pasmerkti badui, o tie, kurie šiandien gali įsigyti maisto, jo įsigis ir tada. Jei kalinys nusiperka kruopų, ryžių ar sardelių, iš kurių pasidaro kokį kotletą, tai nėra prabangos prekės, o jas mums ketinama uždrausti. Didžioji dalis negali įpirkti brangių rūkytų dešrų, o turint omenyje, kaip mus čia maitina, žmonės bus nuolat priversti kęsti maisto trūkumą.“
Paklaustas apie maitinimą įkalinimo įstaigoje, pašnekovas sakė: „Vieno kalinio maistui per dieną skiriami vos daugiau nei keturi litai. Pusryčiams mes gauname mažą košės dubenėlį, pietums – sriubos ir dar vieną patiekalą, o vakarienei – vėl dubenėlį „perlofkės“. Kai parodo per televiziją, patikėkite, maistas atrodo tikrai gerai, lėkštės būna dailios, o pažiūrėtumėte, koks tai vaizdas iš tikrųjų... Jie valgyti duotų normaliai, mums tikrai nereikėtų parduotuvės.“
Kaliniai: administracija slepia tiesą
Skambinusysis teigė, kad bado akcija kaliniai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į sąlygas kalėjimuose: „Įsivaizduokite vietą, kur vietoje 600 gyvena 940 žmonių. Mes norėjome, kad žurnalistai galėtų pamatyti mūsų gyvenimo sąlygas, bet administracija neleidžia. Vienoje patalpoje miega po 18 žmonių, net spintelių visų asmeniniams daiktams nepakanka.“
Paklaustas, ar tiesa, kad kalėjimo administracija bando kalbėtis su kiekvienu įkalintuoju ir pakeisti jo nusistatymą badauti, pašnekovas sakė: „Taip, buvo pas mus psichologė, kviečia kalinius kalbėtis, klausia, kas organizuoja akciją, kas verčia badauti, bet nesistengiama gerinti mūsų situacijos, o tik badoma nuslopinti akciją.“
Į klausimą, kaip šiuo metu jaučiasi, įkalintasis atsakė: „Mes nevalgėme jau keturias dienas, tad visi jau vaikšto „plaukiojantys“, nuolat tikrina mūsų kraujospūdį, reguliariai einam svertis. Svarstyklės, kurias turime kamerose, rodo vienokį svorį, o medicinos punktuose tas pats žmogus jau sveria 3-5 kilogramais daugiau, tad galite padaryti išvadas... Tarp badaujančių yra ir vyresnio amžiaus žmonių, aštuoniasdešimtmečių, sergančių cukriniu diabetu asmenų, kuriems nevalgymas gali turėti rimtų pasekmių. Sakėme jiems, kad „valgykit ir nedurnavokit“, bet jie atsisakė motyvuodami tuo, kad atėjo laikas parodyti visuomenei, kas iš tiesų dedasi Lietuvos kalėjimuose.“
Su spauda kalbėtis neleidžia
Apie tai, ar be bado dar žadama imtis kokių nors priemonių, vyriškis sakė: „Nesielgsime taip, kaip darė kaliniai Alytuje (žalojo save – aut. past.), mes tik taikiai badausime, bet šitą akciją tęsime tol, kol pasieksime rezultatų.“ Sužinojęs apie tai, kad kai kurie kaliniai jau nutraukę bado akcijas ir raštiškai apie tai informavo kalėjimo administraciją, pašnekovas tokią informaciją vadino propaganda.
„Vakar aštuoni kaliniai parašė susitikimo su spauda, norėjo pasikalbėti – neleidžia. Žada, kad atvažiuos komisija, o juk žinome – Šimašiaus pavaduotojas – ir ką tai pakeis? Pats Šimašius tikrai nėra buvęs kalėjime, nes nusikalba...“ – žėrė kritiką valdžiai nuteistasis.
Bausmės ir laiškai Prezidentei
Vyras teigė, kad Pravieniškėse kali pirmą kartą nusikaltimus padarę žmonės, bet kalėjimo sąlygos baisios: „Nuolat esame įvairiai baudžiami. Pagaus miegantį dieną – 15 parų „triume“. Ir man taip nutiko.Dar viena populiari bausmė – siuntimas į drausmės grupę, tuomet metams ribojami pasimatymai su artimaisiais.
Nuteistasis teigė, kad laiškus su pagalbos prašymais siuntė Prezidentei ir kai kuriems Seimo nariams, o paklausus, ar laiškai buvo siunčiami oficialiai, atsakė: „Neoficialiai, nes „legaliai“ siunčiami laiškai, kažin, ar juos pasiektų.“
