Skambant varpams Leono XIV papamobilis važiavo per lietų, o tai stebėjo tūkstančiai libaniečių, susirinkusių palei jo kortežo maršrutą į Anają, esančią apie 40 km nuo Beiruto.
Kai kurie mojavo Libano ir Vatikano vėliavomis bei sveikindami mėtė gėlių žiedlapius ir ryžius link jo automobilio.
Kasmet šimtai tūkstančių piligrimų aplanko ant kalvos viršūnės įsikūrusį Šv. Marono vienuolyną, kad pasimelstų prie šv. Šarbelio Maklufo, Libano maronitų atsiskyrėlio, gyvenusio 1828–1898 metais, kapo. Tikintieji jam priskiria stebuklingus išgijimus, įvykusius žmonėms meldžiant jo užtarimo.
Leonas XIV tyliai meldėsi tamsiame kape ir kaip šviesos ženklą vienuolynui padovanojo lempą.
„Broliai ir seserys, šiandien šv. Šarbelio užtarimui patikėkime Bažnyčios, Libano ir pasaulio poreikius, – prancūziškai sakė Leonas XIV. – Pasauliui prašome taikos. Mes ypač šaukiamės taikos Libanui ir visam Artimųjų Rytų regionui.“
Leonas XIV yra pirmasis popiežius, aplankęs šį kapą. Nuo apsilankymo šioje vietoje prasidėjo įtempta pirmojo istorijoje amerikiečio popiežiaus diena. Jis buvo triukšmingai ir džiaugsmingai sutiktas vienuolių ir kunigų Libano Dievo Motinos šventovėje Charisoje, miestelyje į šiaurę nuo Beiruto.
Ten Leonas XIV ragino bažnyčias savo kaimenėms, ypač jaunimui, pasiūlyti viltį pasaulyje, kuriame yra daug neteisybės.
„Net ir tarp pasaulio, kuris patyrė skausmingų nesėkmių, griuvėsių, būtina jiems pasiūlyti konkrečias ir įgyvendinamas perspektyvas atgimti ir augti ateityje“, – sakė jis, susirinkusiesiems skanduojant „Viva il Papa“ (Tegyvuoja popiežius – italų k.).
Po pietų popiežius turėjo pirmininkauti tarpkonfesiniam susitikimui kartu su Libano krikščionių ir musulmonų lyderiais sostinėje Beirute.
Taikos žinia neramumų metu
Tikimasi, kad šiame susitikime Leonas XIV skleis savo pagrindinę žinią apie taiką ir krikščionių bei musulmonų sambūvį Libane ir už jo ribų, tęsiantis karui Gazos Ruože ir ilgametei politinei įtampai Libane.
Jo vizitas surengtas sunkiu šiai nedidelei Viduržemio jūros regiono šaliai metu, jai susiduriant su daugelį metų besitęsiančia ekonomine krize ir politine aklaviete, kurią nulėmė 2020 metų sprogimas Beiruto uoste.
„Mums, taip pat kaip ir libaniečiams, reikia šio vizito po visų karų, krizių ir nevilties, kurią patyrėme“, – sakė Libano katalikiškojo švietimo generalinis sekretorius Youssefas Nasras (Jusefas Nasras), atvykęs pasitikti Leono XIV Libano Dievo Motinos bazilikoje Charisoje.
„Popiežiaus vizitas suteikia libaniečiams naują postūmį pakilti ir laikytis savo šalies“, – pridūrė jis.
Pastaruoju metu Libanas buvo smarkiai susiskaldęs dėl raginimų „Hezbollah“, Libano kovotojų grupuotei ir politinei partijai, nusiginkluoti po praėjusių metų karo su Izraeliu, padariusio didelę žalą šaliai.
Leonas XIV važiavo per Libaną uždaru papamobiliu – priešingai nei ankstesnis popiežius Pranciškus, kuris per visą savo 12 metų pontifikatą vengė neperšaunamų papamobilių. Libano kariai buvo dislokuoti abiejose kelio pusėse palei jo kortežo maršrutą.
Leonas XIV turi užbaigti dieną Libano jaunimo mitinge Bkerki mieste, maronitų bažnyčios būstinėje, kur jis, kaip tikimasi, ragins juos nepasiduoti ir nepalikti šalies, nepaisant Libano patiriamų sunkumų.
Prašymas krikščionims pasilikti
Leonas XIV į Libaną atvyko sekmadienį iš Turkijos, kur pradėjo savo pirmąją popiežiškąją kelionę po užsienį.
Leonas XIV iškart paragino Libano politinius lyderius pamiršti savo nesutarimus ir stengtis būti tikrais taikos kūrėjais, taip pat ragino gyventojus, ypač Libano krikščionis, likti šalyje.
Šiandien maždaug trečdalis iš 5 mln. Libano gyventojų yra krikščionys, todėl ši maža šalis rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje turi didžiausią krikščionių procentą Artimuosiuose Rytuose.
Pagal sudėtingą Libano susitarimą dėl valdžios pasidalijimo šalies prezidentas turi būti krikščionis maronitas, todėl Libanas yra vienintelė Artimųjų Rytų šalis, kurios valstybės vadovas yra krikščionis.
Libano krikščionių bendruomenė išliko savo protėvių žemėje net ir tada, kai dėl Islamo valstybės iškilimo Irake ir Sirijoje žmonės nuo apaštalų laikų pradėjo migruoti.
Nors išvykstančių krikščionių po didžiausios emigracijos bangos per pilietinį karą yra kur kas mažiau, emigracija tebėra susirūpinimą keliantis klausimas Vatikanui, kuris krikščionių buvimą šioje šalyje laiko regiono bažnyčios ramsčiu.
„Mes pasiliksime čia“, – sakė popiežiaus prie Šv. Šarbelio vienuolyno laukusi piligrimė May Noon.
„Niekas mūsų negali išrauti iš šios šalies, turime joje gyventi kaip broliai, nes bažnyčia neturi priešų“, – pridūrė ji.
Vyskupas Antoine'as-Charbelis Tarabay'us (Antuanas-Šarbelis Tarabajus) lydėjo 60 žmonių grupę iš libaniečių diasporos Australijoje, kad pasveikintų Leoną XIV ir prisijungtų prie jo maldos už taiką, taip pat siektų sustiprinti krikščionių buvimą šalyje.
„Nors gyvename užsienyje, jaučiame, kad turime remti jaunus žmones ir šeimas, kad jie liktų čia, – sakė jis, laukdamas popiežiaus susitikimo su dvasininkais Charisoje. – Mums nepatinka matyti, kad vis daugiau žmonių palieka Libaną, ypač krikščionių.“
A.-Ch. Tarabay'us teigė, kad libaniečiai dėkingi, jog Leonas XIV per savo pirmąją užsienio kelionę pasirinko apsilankyti jų šalyje.
„Jis nusprendė pasakyti, kad ten turime kenčiančių žmonių, turime jaunų žmonių, kurie yra ant nevilties ribos“, – sakė jis.
Leonas XIV, pasak jo, nusprendė, kad turi „ten nuvykti ir pasakyti jiems: „Jūs nesate pamiršti.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
