Apie tai, ar nauja policijos reforma dar labiau pablogins padėtį ir kokią žaizdą atvėrė pareigūno žūtis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
Ar nesusiduriama su situacija, kad siekiame adekvačių tikslų, bet prarandame žmones, nes jie jų nepriima?
R. Požėla: Įstatymų nustatyta tvarka turime daliai pareigūnų, tarnautojų teikti atleidimo lapelius. Vieni žmonės pasinaudoja galimybe išeiti su šešių mėnesių išeitinėmis kompensacijomis, kiti nepasinaudoja. Kalbant apie mūsų etapą, esame tikrai paskaičiavę, kad apie šimtas pareigūnų – tai būtų pagrinde vadovaujančio lygio pareigūnų – gautų tuos lapelius, tačiau tikrai su kiekvienu yra dirbama, stengiamasi įsiglinti į kiekvieno žmogaus lūkesčius, jei pageidauja keisti poziciją, galime pasiūlyti kitą pareigybę. Rizikas valdome, jei abejotumėme tuo, ką siūlome, tai tikrai šis pokytis nebūtų pajudėjęs į ministeriją.
Ir ankstesnių reformų darytojai neabejojo tais pokyčiais, bet kodėl nėra žmonių, kurie pritartų šiems pokyčiams?
R. Požėla: Taip tikrai nėra, kiekvienas turime savo nuomonę, nesiryšiu komentuoti tų pokyčių, kurie įvyko, kai fiziškai policijoj nedirbau. Tačiau kalbant apie tai, kas buvo tada, kai aš dirbau, vienareikšmiškai palaikau. 2008 metai – buvo gremėzdiška policijos sistema: nuo 60 juridinių asmenų pereita prie 10 – davė didžiulį efektą. Dabar mes matome, kad reikia eiti toliau. 10 apskričių, na, jau yra praeitis, reikia eit prie 5. Tai natūralus evoliucinis organizacijos gyvenimo ciklas.
Pone Katinienė, ši reformos esmė yra, kad sujungus didžiuosius centrus ir regionus galima paskirstyti darbo krūvį. Jūsų požiūriu, ar tai logiškas paaiškinimas?
R. Katinienė: Vienintelis logiškas argumentas yra toks, kad vienos apskritys tikrai yra pakankamai mažos ir galbūt specializuotose padaliniuose, pavyzdžiui, organizuotų nusikaltimų tyrimo, ekonominio, ten yra per mažai žmonių. Bet kalbėti apie tai, kad didieji padės mažiesiems ir atvirkščiai, nelabai suprantu, kaip tai galėtų vykti, ir nelabai supranta ir pati bendruomenė, nes didžiuosiuose miestuose yra labai didelis darbo krūvis.
Šiai dienai Vilniuje patys pareigūnai sako, kad jau turi šimtais vėluojančios medžiagos. Sunkiai įsivaizduoju, kaip jie galės padėti regionui, nes jie pas save vos suspėja. O regionuose yra kita darbo specifika – ten nėra, kad žmonės neturi, ką veikti. Jie turi užtikrinti tvarką, pareigūnų saugumą, turi būti išdėstyti ekipažai taip, kad jie vienas kitam galėtų atvykti į pagalbą. Regionuose policijos pareigūnai sako, kad trūksta darbuotojų, ir neįsivaizduojame, kaip mes galėtumėme duoti kažkokias pajėgas ir padėti didiesiems miestams. Ko gero, tų pokyčių naudos nei bendruomenė, nei profesinė sąjunga nelabai suprantame.
Galima girdėti argumentus ir ieškoti tų geriausių sprendimų, kad būtų pakankamai efektyvu, bet reikia norėti girdėti, ką sako patys policijos pareigūnai, nes bendraujant su pačia bendruomene, iš jų – žiaurus nusivylimas. Yra negirdimi jų argumentai, o kelinta reforma jau stumiama. Tada jie nusivylę palieka tarnybą.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
