REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiandien lietuviai džiaugėsi laisva nuo darbų vadinamąja Žolinių diena. O ar žinojote, kad tik būtent po jų senovės lietuviai suskubdavo ragauti naujo derliaus gėrybių. Esą pirmiausia reikėdavę atsidėkoti gamtai. Šiais laikais, ko gero, dažnas lietuvis pasakys, kad laukti nėra ko. Beje, pasibaigus Žolinėms botanikai primena nemiegoti ir daržuose imtis naujų darbų. 

Šiandien lietuviai džiaugėsi laisva nuo darbų vadinamąja Žolinių diena. O ar žinojote, kad tik būtent po jų senovės lietuviai suskubdavo ragauti naujo derliaus gėrybių. Esą pirmiausia reikėdavę atsidėkoti gamtai. Šiais laikais, ko gero, dažnas lietuvis pasakys, kad laukti nėra ko. Beje, pasibaigus Žolinėms botanikai primena nemiegoti ir daržuose imtis naujų darbų. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pakaunėje gyvenančiai Virginijai Žolinės – dviguba šventė. Ir gimtadienis, ir padėkos žemei už derlių diena, kurios tradicijas moteris perėmė dar iš močiutės, buvusios tikros žolių žinovės. Sodininkės darže netrūksta nei gėlių, nei daržovių. Tarp gausybės sode laikomų augalų, Virginija pati nustebusi rodo į tik šiais metais jos kieme atsiradusią vaistažolinę gėlę, kurios žiedelius merkia į vandenį ir pliko arbatą.

REKLAMA

„Kažkaip netyčia, nežinau iš kur atsirado mano vaikystės augalas, pievoje. Širdažolė ji vadinasi, bet aš atsimenu mama rinkdavo tas širdažoles, labai gražiai žydi, ružavais žiedeliais“, - pasakojo sodininkė Virginija Klumbienė.

Įvairių vaistažolių moteris sako einanti skinti į pamiškes. Taip ruošiasi žiemai. O kaip gi su kitomis tradicijomis, kurių laikydavosi mūsų protėviai? Pasirodo, naująjį derlių senovės lietuviai ragaudavo tik po Žolinių. Bulvės, obuoliai, morkos ar burokai į burną būdavo dedami tik padėkojus Žemei už šiųmetį derlių.

REKLAMA
REKLAMA

Deja, dabar išlaukti Žolinių neragavus naujojo derliaus - ne kiekvieno lietuvio kantrybei ir valiai. Ir pati ponia Virginija sako, kad jau ir bulvių, ir šviežių morkų iš savo daržo esą spėjo paragauti. O ir savais svogūnais jau seniai pasigardina salotas.

„Svogūnai, česnakai, jau sako, kai nukrinta tas stiebas svogūno, nulinksta, tai jau reikia rauti, tai jau nurovėm taip, tiesiog čia pagal gamtos tą tokį, jau kaip parodo augalas, kad jis baigė nokti, augti, tai tada ir nuimam, nelaikom“, - pridėjo ji.

Na, o kam dar neatėjo laikas, iš patirties žinoma ir taip. Pavyzdžiui, rūgščių obuolių šeimininkė tikrai dar neragauja, žino, kad dar per anksti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš Virginijos daržo keliaukime į Kauno botanikos sodą, kuriame vaizdas jau gerokai surudenėjęs. Ir išties, sako botanikai, po Žolinių viskas keičiasi.

„Dienos trumpėja. Augalai, daugelis jų nužydėję, daugelis brandina sėklas ir mes matome, kad mūsų pievos parudę, pamiškės parudę, kadangi varpiniai augalai jie pražysta, jų žiedynai nudžiųsta ir suteikia tokį vaizdą. Mes, botanikai sakome, kad pasikeitė pievos aspektas“, - pasakojo VDU Botanikos sodo kolekcijų sk. vadovas Arūnas Balsevičius.

Susirinkę vaistinius augalus ir padėkoję žemei už derlių, galima toliau rūpintis kasdieniais sodininkystės reikalais. Štai po Žolinių, sako specialistai, pats metas persodinti augalus.

Nors derliumi dėl vėlavusios vasaros daug kas skundėsi, praėjus Žolinėms savo užsiaugintų sodo gėrybių galime ragauti į valias.

Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų