Atsakydami į šį klausimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai kritikos LB negailėjo.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje jo pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad išaiškėjusi situacija yra liūdinanti, o komiteto narys, valstietis Valius Ąžuolas tai pavadino kardinaliu LB darbo broku.
Garbės nedaro
M. Majauskas, paklaustas, kaip vertina šviežiai nuskambėjusią galimo pinigų plovimo istoriją neslėpė – tokie atvejai „Lietuvai garbės tikrai nedaro“.
„Kalbant apie finansinių technologijų kompanijas, svarbu yra kalbėti ne tik apie jų kiekybę, bet ir apie kokybę – apie tai, kad būtų daugiau skaidrių, konkurencingų kompanijų, kurios galėtų užaugti ir sudaryti realią konkurenciją Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams“, – teigia politikas.
M. Majauskas prideda, kad tokios istorijos taip pat menkina ir tarptautinį Lietuvos įvaizdį bei galimybes.
„Straipsniai užsienio žiniasklaidoje tikrai nepadeda Lietuvos kaip patrauklios investicijoms šalies įvaizdžiui.
(...) Tai nėra pirmasis pinigų plovimo skandalas, palietęs Lietuvą – matėme prieš tai ir su keliais skandinaviškais bankais susijusių pinigų plovimo skandalų, kurie taip pat prisidėjo prie Lietuvos įvaizdžio menkinimo. Taigi, turėtume labai atidžiai žiūrėti ir vertinti tiek terorizmo finansavimo prevenciją, tiek pinigų plovimo prevenciją ir skirti tam reikalingus resursus, kad tokios situacijos daugiau nepasikartotų“, – sako M. Majauskas.
Komiteto pirmininkas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl anksčiau Lietuvoje galimai įvykdytų pinigų plovimo operacijų jau nukentėjo tiek šalies ekonomika, tiek bankai.
„Jie susidūrė su problemomis atsiskaitant užsienio valiuta su tarptautiniais, didžiaisiais bankais, nes jie prašo patikimų tarpininkų, nes nepasitiki lietuviškais. Taigi, korespondentiniai bankai jau atsargiai žiūri į Lietuvoje veikiančius komercinius bankus. Vadinasi, lietuviškoms kompanijoms, kurios eksportuoja prekes, užsiima prekyba, atsiskaityti užsienio valiuta darosi sunkiau arba brangiau“, – pasekmes vardija M. Majauskas.
„Kardinalus brokas“
M. Majauskui antrino ir komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas V. Ąžuolas.
„Tai yra kardinalus LB brokas. Aš dar būdamas komiteto pirmininku (ankstesniame Seime, – red. past. ), organizavau taip pat parlamentinę kontrolę ir nuolat užduodavau klausimą, ar fintech įmonės yra tikrai tinkamai prižiūrimos. Ir yra tikrai liūdnų pavyzdžių, kai specialiosios tarnybos signalizuodavo LB apie vieną ar kitą įmonę, kad ten yra plaunami pinigai, bet LB imdavosi realių veiksmų tik po komiteto posėdžio praėjus savaitei.
Tai čia mane stebina šitie dalykai – tarnybos perspėja banką, kad yra rizikų, bet jie kažkaip uždelstai imasi veiksmų“, – teigia V. Ąžuolas.
Politikas prideda, kad pastaroji situacija – veikiausiai dar ne paskutinė.
„Situacija yra užprogramuota į ateitį – tokių įmonių bus daugiau ir galiausiai Lietuvos įvaizdis finansų sektoriuje grius, pagarsėsime kaip orinių fintech‘ų, kurie nėra prižiūrimi, kūrėjai. Tai savo įvaizdį iš gero labai greitai padarysime blogu, bet čia yra LB klausimas, kodėl jie taip elgiasi“, – kritikos negailėjo V. Ąžuolas.
Įtarimai tarptautiniame skandale
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pinigų plovimo skandalas Lietuvoje šią savaitę kilo dėl fintech įmonės „Finolita Unio“. Įtariama, kad įmonė dalyvavo praėjusiais metais žlugusios Vokietijos kompanijos „Wirecard“ pinigų plovimo skandale, pranešė naujienų agentūra BNS.
LB pranešė jau vykdantis tyrimą dėl praėjusiais metais žlugusios Vokietijos kompanijos „Wirecard“ pinigų plovimo skandale galimai dalyvavusios Lietuvoje registruotos fintech įmonės „Finolita Unio“.
Apie tai, kad reguliuotojas nuo pernai rudens vykdo su „Finolita Unio“ susijusį tyrimą, patvirtino LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
„Pro LB priežiūros akis informacija nepraslydo. Tyrimas, susijęs su „Finolita Unio“, vyksta nuo ankstyvo 2020-ųjų rudens, sprendimai bus paskelbti greitu metu“, – BNS komentavo J. Govina.
Anot jos, platesnių komentarų LB kol kas teikti negali, kadangi įstatymai draudžia atskleisti priežiūros tikslais gautą informaciją.
Apie galimą pinigų plovimą pirmasis pranešė leidinys „Financial Times“ (FT). Anot jo, per „Finolita Unio“ atlikta daugiau nei 100 mln. eurų vertės mokėjimų, kurie atsidūrė Vokietijos prokurorų akiratyje.
LB „Finolita Unio“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją išdavė 2019-ųjų vasarį. Anot FT, „Finolita Unio“ licencija galiojo beveik metus nuo „Wirecard“ skandalo iškilimo į viešumą ir per tą laiką veiksmų prieš įmonę nebuvo imtasi.
FT šaltiniai teigia, kad iki pirmojo 2020-ųjų ketvirčio Singapūro bendrovė „Senjo“, kuri yra „Finolito Unio“ akcininkė, iš „Wirecard“ pasiskolino apie 350 mln. eurų.
Pernai kovą 100 mln. eurų vertės paskola buvo suteikta „Senjo“ antrinei įmonei „Ocap“, šie pinigai buvo pervesti į „Finolitos“ sąskaitą, rodo dokumentai.
35 mln. eurų iš šios sumos buvo vėliau pervesti „Interpolo“ ieškomam buvusiam aukštam „Wirecard“ pareigūnui Janui Marsalekui, kuris šiuos pinigus panaudojo grąžinti prieš keletą metų gautai paskolai iš „Wirecard“ vadovo Markuso Brauno šeimos biuro, teigia su tyrimu susipažinę FT šaltiniai.
„Wirecard“ pernai buvo paskelbta nemokia paaiškėjus, kad jos sąskaitose trūksta 1,9 mlrd. eurų, kurie greičiausiai neegzistuoja, o auditoriai nurodė aptikę „įmantrų ir sudėtingą sukčiavimą“.
„Finolita Unio“ Singapūre įsikūręs pasaulinis finansinių paslaugų holdingas „Senjo Group“ iš fizinių asmenų už neskelbiamą sumą įsigijo 2017-ųjų gegužę.
