Trečiadienį Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė kartu su prezidentūros, Vyriausybės, medikų atstovais ir Seimo nariais surengė diskusiją, kur ieškojo teisinių galimybių spręsti jaunųjų gydytojų darbo užmokesčio ir socialinių garantijų problemas.
Nuo sausio 1 d. rezidentų algos didėja 10 proc. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skaičiavimu, jaunesniojo rezidento alga nuo 390,5 euro kils iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga – nuo 497 eurų iki 530 eurų. Valstybės biudžete tam papildomai skirta 1,4 mln. eurų. Papildomai rezidentai gauna 364 eurus siekiančias stipendijas.
Kiek anksčiau premjeras Saulius Skvernelis žiniasklaidoje teigė, jog tai nėra paskutinis etapas ir rezidentų atlyginimų klausimas šiemet bus sprendžiamas toliau.
Lietuvos medikų sąjūdis kartu su Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto rezidentų grupe ketvirtadienį organizuoja mitingą „Paskutinis medikų žygis į oro uostą“. Mitingo organizatoriai Sveikatos apsaugos ministerijai ketina įteikti reikalavimų sąrašą, kuris, jų teigimu, turėtų būti pagrindas tolimesnių sveikatos apsaugos sistemos reformų darymui.
Prašo geresnių socialinių garantijų
Gerėjant bendrai šalies ekonominei situacijai, bet nesiimant iš esmės spręsti rezidentų atlyginimų klausimą, jaunieji gydytojai kreipėsi į valdančiuosius, siūlydami pokyčius rezidentų apmokėjimo sistemoje.
„Mūsų tikslas – vizija, kiek vertas gydytojas rezidentas Lietuvoje. Mūsų siūlymas yra tas, kad atėjęs į darbo vietą gydytojas rezidentas po 6 studijų metų pradėtų dirbti gaudamas atlyginimą, kuris būtų lygus dviem vidutiniams darbo užmokesčiams. Tai pastato tave į tam tikrą socialinę padėtį. Baigdamas jis turėtų gauti 2,5 VDU“, - diskusijoje kalbėjo Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas.
Šiuo metu bruto vidutinis šalies darbo užmokestis yra 850,8 EUR.
Kitas rezidentų siūlymas – stipendijos susiejimas su pajamomis, kad jaunieji medikai gautų geresnes socialines garantijas.
„Rezidentai nori pereiti prie to modelio, kad visos mūsų pajamos būtų draudžiamos su ta intencija, kad bendros pajamos nesumažėja. Norime, kad 2020 m. įstoję rezidentai gautų visas savo pajamas draudžiamuoju pavidalu, o iki tol eitume etapais. Turbūt socialiai teisingiausias sprendimas būtų, kad dalimis arba 20 proc., arba 40 proc. kasmet iki 2020 m. stipendijų dalis mažėtų ir didėtų mūsų draudžiamos pajamos“, - siūlė M. Gedminas.
Anot M. Gedmino, prašymas pradedantiems rezidentams mokėti 2 VDU siekiantį atlyginimą grindžiamas medikų apklausa, kurios metu teirautasi – koks atlyginimas priverstų išnykti neoficialias priemokas. Apklausos rezultatai parodė – jeigu gydytojų atlyginimas prasidėtų nuo 3 VDU, galėtume tikėtis reikšmingo rezultato kovoje su neoficialiomis priemokomis.
Pokyčiai atsieis dešimtis milijonų
Sauliaus Skvernelio patarėjas Paulius Gradeckas teigė, kad premjeras išreiškė pageidavimą prie rezidentų prašomo modelio pereiti ne laipsniškai, o iš karto, rengiant kitų metų biudžetą. Kitąmet norint pasiekti, kad visos rezidentų pajamos būtų draudžiamos, iš valstybės biudžeto papildomai skirti reikėtų apie 6 mln. eurų.
Tuo tarpu, ar realu pasiekti rezidentų prašymą dėl 2 VDU siekiančio atlyginimo, P. Gradeckas prognozuoti nesiėmė, tačiau patvirtino, kad tai iš biudžeto pareikalaus nemažos sumos.
„Rišantis prie VDU 2020 m., kadangi Finansų ministerija yra atlikusi prognozę, tuo metu rezidentas uždirbtų apie 1800 eurų, tai reikalautų 36 mln. papildomų lėšų. Ar tai realu – ne man spręsti. Imant Estijos, kaip šalies pavyzdį, šiuo metu Estijoje rezidentas uždirba 1400 eurų“, - kalbėjo P. Gradeckas.
Finansų ministras Vilius Šapoka diskusijoje pritarė, kad rezidentų problemoms reikia tvaraus sprendimo, o įgyvendinti „studento be stipendijos“ modelį ministerija problemų nemato. Vis dėlto paklaustas, ar pavyks rasti papildomų lėšų, ministras priminė, kad lėšų reikia ir mokytojų atlyginimams, kovai su skurdu, tačiau, anot jo, sveikata – vienas svarbiausių prioritetų, todėl išteklių bus ieškoma.
Šiemet ar kitąmet?
Jei vis dėlto bus priimti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, kuriuose numatoma galimybė rezidentų stipendijas priskirti prie jų atlyginimo, vienas svarbiausių klausimų yra, kada laukti pokyčių – nuo šių mokslo metų ar nuo 2019 m. sausio 1 d.?
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas mano, kad „studento be stipendijos“ modelį iš visų rezidentų prašymų įgyvendinti būtų paprasčiausia, bet tam tinkamiausias laikas – nauji mokslo metai.
„Kaip gydytojai rezidentai yra pilnai dirbantys, jie visi turi medicinos gydytojo licenciją, lygiai tokią pačią. Kaip gydytojai jie gali pilnai atstovauti, dirbti, mokytis ir tai tikrai netrukdytų. Būtų mūsų toks siūlymas, jeigu tai yra nesudėtinga, diskutuojant apie lėšų perskirstymą, manau, toks teikimas būtų nuo 2018 m. mokslo metų pradžios. Keitimą daryti per Naujus metus būtų netikslinga, nes ateina nauji rezidentai. Jei neišeina daryti nuo mokslo metų pradžios, vadinasi, viskas nusitęs iki 2019 m.“, - siūlė L. Labanauskas.
Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė patikino, kad geriau pokyčiu priimti nuo Naujųjų metų, o tai naujiesiems rezidentams problemų sukelti neturėtų.
„Mano manymu, reikėtų palaukti Naujų metų tiek dėl biudžeto perskirstymo, tiek dėl to, kad būtų paprasčiau padaryti sprendimus nuo Naujųjų ir jiems pasiruošti. Tikrai bus galima pakeisti stipendijų mokėjimo tvarką ir naujai priimti rezidentai nukentėti neturėtų“, - teigė A. Širinskienė.
