REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
119
Ruduo (nuotr. SCANPIX)

Nepriklausomoje Lietuvoje žiauriems žudikams buvo įvykdytos septynios mirties bausmės. Bet penktasis sušaudytas žmogžudys išsiskyrė iš prieš tai keturių mirtininkų.

119

Nepriklausomoje Lietuvoje žiauriems žudikams buvo įvykdytos septynios mirties bausmės. Bet penktasis sušaudytas žmogžudys išsiskyrė iš prieš tai keturių mirtininkų.

REKLAMA

Aleksandrui Novatkiui, Vladimirui Ivanovui, Valentinui Laskiui, Vidmantui Žibaičiui mirties bausmė buvo skirta už vieno, dviejų žmonių nužudymą. O štai 1994 metų rugsėjo 28 dieną buvo sušaudytas Antanas Varnelis.

Jį reikėtų laikyti pirmuoju serijiniu žudiku Lietuvoje. 1992 metų liepos – gruodžio mėnesiais jis nužudė 6 žmones, o dar tris bandė nužudyti. Apie šį žudiką daug informacijos suradome kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose.

Atpažino iš nuotraukos

Viena pirmųjų A. Varnelio aukų buvo nusižiūrėta 13-metė mergaitė. Vyras patykojo jos grįžtančios iš parduotuvės. Tada nusivedė į nuošalesnę vietą ir pabandė išnaudoti seksualiai.

REKLAMA
REKLAMA

Mergaitę išgelbėjo sušiugždėję lapai. Ji šūktelėjo, kad kažkas ateina. A. Varnelis nusisuko apsižvalgyti. To pakako, kad mergaitė ištrūktų ir pabėgtų. A. Varnelis, supratęs, jog nepavyks įgyvendinti savo žiauraus sumanymo, spruko savais keliais.

REKLAMA

Nukentėjusiosios brolis, kai sesuo papasakojo kas ją skriaudė, įtarė, kad žagintojas galėjo būti A. Varnelis. Kai jau vėliau spaudoje pasirodė jo nuotraukos, mergaitė iškart atpažino ją užpuolusį vyrą.

Lavonas gaisravietėje

Tuomet Antanas nusprendė kuo toliau nešdintis iš Šakių rajono, kur gyveno ir galėjo būti žmonių atpažintas. Tačiau pažįstamos vietos traukė – po trijų savaičių vėl atsibastė į Bernatonių kaimą.

1992 metais liepos 28-osios naktį Bernatonių kaime kilo gaisras. Atvykę ugniagesiai sutramdė liepsną, tačiau iš vienaaukščio medinio vieno kambario namuko mažai kas beliko. Gaisravietėje buvo rastas 70 metų Antano J. lavonas. Buvo aišku, kad mirtis smurtinė – kirstinės žaizdos veide bei smilkinyje nedviprasmiškai bylojo apie tai.

REKLAMA
REKLAMA

Ekspertai nustatė, kad padegimo būta tyčinio, gaisro židiniai – du. A. Juozapavičius mirė nuo kaukolės kaulo lūžimo, krūtinkaulio, šonkaulių lūžių, plaučių sumušimo ir trauminio šoko. Po nužudymo dingo senuko dviratis.

Policija ėmėsi nužudymo ir gaisro tyrimo. Buvo sulaikyti bent šeši įtariamieji, jų namuose atliktos kratos, tačiau jokių įtartinų pėdsakų ar daiktų rasti nepavyko. Sulaikytieji buvo paleisti, o byla kuriam laikui užrakinta seife. Ir tik sulaikius A. Varnelį jis puikiai prisiminė savo pirmąją žmogžudystę.

Užaugo vaikų namuose

Senuko nužudymas A. Varnelio nė kiek nesujaudino. Jis ėjo sau miškais ir laukais, nesinaudodamas jokiu transportu, aplenkdamas didelius miestus. Nakvojo jau įprastose jam vietose: daržinėse, į kurias įsibraudavo vogčiomis, tamsiu paros metu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apleistose, negyvenamose sodybose, kurių kaimuose buvo ne viena, pagyvendavo ir ilgiau. Tokiu būdu Antanas atsidūrė Telšių rajone, savo gimtosiose vietovėse. Tačiau čia jis buvo gyvenęs neilgai, nes likimas nubloškė į Jurbarko rajone įsikūrusius Viešvilės vaikų namus, kuriuose ir užaugo. Mokyklą lankė Gelgaudiškyje, Šakių rajone. Ten, kur bandė išprievartauti merginą.

Ten ir vogti pradėjo. Pirmą kartą buvo pagautas vagiliaujant dar dešimties metų. Sulaukęs 16 metų, dėl polinkio vogti, buvo du kartus tiriamas Kauno rajono Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje. Ten medikai jam buvo nustatę įgimtą silpnaprotystę ir lengvą protinį atsilikimą. Tačiau jis buvo pripažintas pakaltinamu ir už vagystes nuteistas net du kartus. Kaip tik tais metais, kai pradėjo žudyti, sausio 14 dieną už gerą elgesį anksčiau laiko buvo paleistas į laisvę. „Geru“ pabuvo dar apie pusmetį.

REKLAMA

Pratęsė žmogžudystes

Netrukus jis pabandė apvogti vienkiemyje gyvenusį senuką. Šis pastebėjo į namus įsibrovusį A. Varnelį, kuris griebė prie sienos stovėjusį kirvį ir smogė nelaimingajam per galvą kartą, kitą, trečią. Auka neišgyveno, o A. Varnelis jau migravo į kitą Lietuvos rajoną.

Per tų pačių metų liepos – gruodžio mėnesius Šakių, Jurbarko, Kelmės, Šiaulių ir Raseinių rajonuose keliaudamas pėsčiomis jis nužudė 6 ir sunkiai sužalojo 3 vienkiemiuose gyvenusius senyvo amžiaus žmones bei juos apiplėšė.

Gruodžio mėnesį jis buvo sulaikytas Kauno rajone, Muniškių kaime. Vietos gyventojai, pažinę A. Varnelį iš tatuiruočių, patys jį sulaikė. Teismas skyrė A. Varneliui pakartotinę psichiatrinę ekspertizę. Utenos psichiatrinės ligoninės ekspertai taip pat pripažino A. Varnelį pakaltinamu.

Tad teismo sprendimu A. Varnelis buvo nuteistas mirties bausme sušaudant. Nuosprendis buvo įvykdytas 1994 m. rugsėjo 28 d. Jis tapo penktuoju iš septynių asmenų, kuriam po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo įvykdyta mirties bausmė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų