REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pigiau samdyti finansininką Lietuvoje nei kambarinę Slovakijoje

 Vidutiniai valandiniai darbo kaštai visoje Europos Sąjungoje siekia 24-is eurus, tuo metu Lietuvoje jie sudaro vos 6-is eurus. Pigiau darbuotojus bendrovės samdo tik Bulgarijoje ir Rumunijoje, - rodo „Eurostato“ tyrimas. Brangiausiai apmokami yra Belgijos finansų institucijų darbuotojai. Tuo metu vidutinio Lietuvos finansininko valandiniai darbo kaštai, anot tyrimo, yra mažesni, nei vidutinės Slovakijos kambarinės. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis čia įžvelgia dvi grėsmes: „Jeigu yra mažiau apmokami pelningiausi ir geriausiai uždirbantys sektoriai, tai aišku gali pritrūkti kvalifikuotų darbuotojų, kadangi kitose šalyse tie patys sektoriai gali pervilioti žmones, ypač aukšto lygio specialistus. Kita problema gali būti didesnė diferenciacija tarp vadovų ir eilinių darbuotojų atlyginimų“, - kalbėjo jis. B. Gruževskis taip pat sako, kad Lietuvoje darbo apmokėjimo sistemai trūksta teisinio reglamentavimo: „Turime problemas perskirstant uždirbtus pinigus. Visuomenę atstovaujantys institutai, pirmiausia partijos, darbo užmokesčio arba socialiai orientuoto pajamų paskirstymo nereglamentuoja ir nelabai stengiasi tą daryti. Faktiškai Vyriausybė turi vienintelę darbo užmokesčio politiką – tai minimalų atlyginimą. Daugelyje pasaulio šalių yra žymiai daugiau reglamentavimų“, - sakė jis.

 Vidutiniai valandiniai darbo kaštai visoje Europos Sąjungoje siekia 24-is eurus, tuo metu Lietuvoje jie sudaro vos 6-is eurus. Pigiau darbuotojus bendrovės samdo tik Bulgarijoje ir Rumunijoje, - rodo „Eurostato“ tyrimas. Brangiausiai apmokami yra Belgijos finansų institucijų darbuotojai. Tuo metu vidutinio Lietuvos finansininko valandiniai darbo kaštai, anot tyrimo, yra mažesni, nei vidutinės Slovakijos kambarinės. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis čia įžvelgia dvi grėsmes: „Jeigu yra mažiau apmokami pelningiausi ir geriausiai uždirbantys sektoriai, tai aišku gali pritrūkti kvalifikuotų darbuotojų, kadangi kitose šalyse tie patys sektoriai gali pervilioti žmones, ypač aukšto lygio specialistus. Kita problema gali būti didesnė diferenciacija tarp vadovų ir eilinių darbuotojų atlyginimų“, - kalbėjo jis. B. Gruževskis taip pat sako, kad Lietuvoje darbo apmokėjimo sistemai trūksta teisinio reglamentavimo: „Turime problemas perskirstant uždirbtus pinigus. Visuomenę atstovaujantys institutai, pirmiausia partijos, darbo užmokesčio arba socialiai orientuoto pajamų paskirstymo nereglamentuoja ir nelabai stengiasi tą daryti. Faktiškai Vyriausybė turi vienintelę darbo užmokesčio politiką – tai minimalų atlyginimą. Daugelyje pasaulio šalių yra žymiai daugiau reglamentavimų“, - sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų