Šiuo metu vien portale „Autogidas.lt“ siūloma apie 10 tūkst. transporto priemonių, kurių kaina neviršija 3 tūkst. eurų. Rinkos ekspertai pabrėžia, kad perkant tokio amžiaus automobilį svarbiausia yra ne markė, o reali techninė būklė. Projekto vadovas Nerijus Paketūras dalijasi esminėmis taisyklėmis, kurios padės neapsigauti ir išvengti brangiai kainuosiančių klaidų.
Tikroji rida slypi salono detalėse
Automobilio vidus yra vienas geriausių jo eksploatacijos istorijos indikatorių. Ekspertas pataria kritiškai vertinti ne tik prietaisų skydelio parodymus, bet ir realų nusidėvėjimą. Jei sėdynės apdriskusios, išsėdėtos, pedalai nusitrynę, o rida siekia vos kelias dešimtis tūkstančių kilometrų – tai akivaizdus klastotės įrodymas.
Kita vertus, pernelyg geros būklės detalės taip pat turėtų kelti įtarimų. Sename automobilyje it nauji blizgantys vairas ar pavarų perjungimo svirtis dažniausiai signalizuoja, kad šios dalys buvo pakeistos bandant nuslėpti itin intensyvų transporto priemonės naudojimą.
Apžiūros metu būtina patikrinti visą elektroniką: langų kėliklius, valytuvus, žibintus ir elektra valdomų sėdynių mechanizmus. N. Paketūras taip pat rekomenduoja pakelti kilimėlius – drėgmė po jais gali išduoti kiaurą vandens nutekėjimo sistemą ar net kiaurai prarūdijusį dugną.
Kėbulo defektai ir maskavimo menas
Korozija yra didžiausias senų automobilių priešas. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ratų arkoms, slenksčiams ir dugnui. Ekspertas ragina nebijoti kėbulo patikrinti atidžiau ir prireikus net švelniai bakstelėti atsuktuvu į įtartinas vietas, kad įsitikintumėte metalo tvirtumu.
Dažnai pardavėjai atvirai deklaruoja smulkius trūkumus, pavyzdžiui, įlenkimus ar paviršines rūdis, tačiau budrumo prarasti negalima. Pirkėjai turėtų saugotis po įvairiais lipdukais, užrašais ar apdailos juostelėmis slepiamų defektų. Apie nekokybišką poavarijinį remontą gali byluoti besiskiriantys kėbulo detalių atspalviai bei nevienodi tarpai tarp jų.
Švarus variklis – ne visada privalumas
Idealiai nuplautas 15–20 metų senumo automobilio variklis yra rimtas pavojaus signalas. Tokiu triuku pardavėjai dažnai bando nuslėpti pro tarpines besisunkiančią alyvą ar kitus techninius skysčius. Tokio defekto šalinimas naujajam savininkui gali atsieiti apvalią sumą.
Variklio skyriuje verta atidžiai apžiūrėti lonžeronus ir buferio tvirtinimo vietas. Metalo raukšlės, negrabios virinimo siūlės ar trūkinėjantys dažai aiškiai parodo, kad automobilio rėmas buvo pažeistas ir vėliau tiesintas.
Techninę būklę puikiai atspindi ir išmetamosios dujos:
- Pilkšvos dujos rodo normalų, tvarkingą variklio darbą.
- Juodi dūmai įspėja apie kuro padavimo sistemos gedimus.
- Mėlynas atspalvis reiškia, kad į degimo kameras patenka ir dega alyva.
Galiausiai, būtina patikrinti aušinimo skystį. Rūdys jame sufleruoja apie praeityje perkaitintą variklį, o alyvos priemaišos – apie pramuštą variklio galvutės tarpinę.
Lemtingas bandomasis važiavimas
Net jei automobilis vizualiai atrodo nepriekaištingai, tikrąją jo būklę atskleis tik bandomasis važiavimas. N. Paketūro teigimu, trasoje neturėtų girdėtis jokių pašalinių garsų, o važiuojant tiesiu keliu transporto priemonė privalo išlaikyti trajektoriją. Traukimas į šoną išduoda pažeistą kėbulo ar važiuoklės geometriją, o kartais – tiesiog prastos kokybės padangas.
Stabdant vibruojantis vairas signalizuoja apie deformuotus stabdžių diskus. Tuo tarpu jei sustojus, iki galo išsukus vairą ir bandant pajudėti pasigirsta traškėjimas priekinėje pakaboje, teks ruoštis pusašių lankstų (vairuotojų žargonu vadinamų „granatomis“) keitimui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
