Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis Lietuvoje 39-ąją savaitę, tai yra rugsėjo 22–28 d. siekė 1100 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę šis rodiklis buvo panašus – 1113 atvejai.
Nors sergamumas COVID-19 kiek sumažėjęs, kaip rodo oficialūs duomenys, kiek padaugėjo gripo atevjų. Tiesa, kaip pažymi specialistai, oficialiai skelbiami skaičiai tegali būti ledkalnio viršūnė, mat į statistiką patenka tik tie asmenys, kurie kreipėsi į gydytojus ir liga jiems buvo patvirtinta.
Kur sergančiųjų daugiausiai?
Didžiausias sergamumas šiuo metu fiksuojamas Vilniaus apskrityje – 1292 atvejai 100 tūkst. gyventojų, Kaune – 1119, Marijampolėje – 1063, Šiauliuose – 1060. Tuo metu mažiausiai atvejų fiksuota Telšių apskrityje – 824 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Jonavoje toliau fiksuojamas epideminis sergamumas – jis siekia 1555 atvejus 100 tūkst. gyventojų. NVSC aiškinimu, kai suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ŪVKTI rodiklis viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę, savivaldybėje rekomenduojama skelbti epidemiją.
„Tačiau, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus: atsižvelgti į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką bei kitus epidemiologinius ypatumus (ligoninių lovų užimtumo dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos dinamiką savivaldybėje ar regione ir kt.).
Sprendimą dėl epidemijos skelbimo savivaldybėje priima savivaldybė meras, siūlymą skelbti epidemiją teikia NVSC, įvertinęs epidemiologinę situaciją. Atsižvelgiant į šį rodiklį situacija šioje savivaldybėse stebima išsamiau ir esant poreikiui NVSC glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybių administracijomis“, – yra paaiškinusi nurodė įstaiga.
Kai kuriuose rajonuose atvejų skaičius ypač išaugęs, o per rudenį iš viso jau fiksuotos 7 žmonių mirtys. Vis dėlto specialistai ramina, kad situacija kontroliuojama ir sergančiųjų nėra daugiau nei ankstesniais metais.
Nuo COVID-19 – jau 9 mirtys
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad sergamumas COVID-19 pradėjo kilti dar rugpjūčio pabaigoje. Tiesa, specialistai ramino, kad situacija kontroliuojama ir sergančiųjų nėra daugiau nei ankstesniais metais. Kaip rodo paskutiniai duomenys, per paskutinę savaitę, šeštadienį, COVID-19 pražudė dar vieną žmogų, vakar taip pat mirė moteris, iš viso per šį sezoną rudenį – jau 9 asmenys.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 5 moterys ir 4 vyrai, vienam jų nebuvo net 30-ies metų. Vienas mirusysis priklausė 50–59 metų amžiaus grupei, kiti mirusieji buvo vyresni nei 60 metų. 5 mirusieji buvo Kauno miesto ir rajono gyventojai, po vieną – iš Panevėžio, Druskininkų, Molėtų, Prienų rajonų.
Kada galėtų grįžti ribojimai?
Portalas tv3.lt primena rašęs, kada augant susirgimų skaičiams galėtų grįžti kaukės ar kiti ribojimai.
Kaip nurodė NVSC, gripo ir (ar) COVID-19 ligos bei kitų ŪVKTI sergamumo pakilimo laikotarpiu, nesant paskelbtos epidemijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.
Jau paskelbus epidemiją būtų rekomenduojamos papildomos gripo ir (ar) COVID-19 ligos plitimą ribojančios priemonės visuomenei, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų teikėjams, prekybos ir ūkinės veiklos vykdytojams bei darbo vietoms:
- galimybės tinkamai rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai (plauti rankas šiltu tekančiu vandeniu ir skystu muilu ar dezinfekuoti jas specialiomis rankų dezinfekcinėmis priemonėmis) sudarymas visiems įstaigose ar kitose viešose uždarose vietose besilankantiems asmenims;
- medicininių kaukių ar respiratorių dėvėjimas viešose uždarose vietose (parduotuvėse, renginiuose, viešojo transporto priemonėse ir kt.). Medicininių kaukių ar respiratorių dėvėjimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, stacionariose socialinės globos institucijose reglamentuojamas įstaigos vadovo nustatyta tvarka;
- saugaus, ne mažiau nei 2 metrų atstumo laikymasis nuo kitų asmenų, su kuriais įprastai nebendraujama;
- darbo organizavimas nuotoliniu būdu arba valdant srautus, kai tai leidžia vykdomos veiklos ypatumai;
- rekomenduojamas lankytojų ir (ar) paslaugų gavėjų srautų reguliavimas viešose uždarose vietose;
- maksimalaus vėdinimo, atsižvelgiant į technines pastato galimybes, užtikrinimas, galimas oro kokybės reguliarus stebėjimas, reguliari vėdinimo sistemų priežiūra ir modernizavimas;
- dažnas patalpų ir dažnai liečiamų paviršių valymas drėgnuoju būdu ir (ar) dezinfekcija (siūloma vadovautis SAM interneto svetainėje paskelbtomis Rekomendacijomis dezinfekcijai sveikatos priežiūros įstaigose ir ne sveikatos priežiūros patalpose (kai galima užteršimas SARS-CoV-2 virusu)).
Tuo metu taikytinos gripo ir (ar) COVID-19 ligos plitimą ribojančios priemonės valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemijos šalyje ar savivaldybėje metu būtų tokios:
- laikinas ugdymo įstaigų veiklos ribojimas, skelbiant infekcijų plitimą ribojantį režimą (toliau – IPRR) pagal Gripo ir (ar) COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemijos skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 2 priede pateiktus kriterijus ir rekomenduojamą IPRR skelbimo tvarką;
- laikinas masinių renginių ribojimas (renginių atšaukimas ar žiūrovų skaičiaus ribojimas);
- sustiprintos infekcijų kontrolės priemonės asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos, susijusios su apgyvendinimu, įstaigose.
Svarbu kiekvienam – kaip saugotis
Portalas tv3.lt primena, kad šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius patarė, kaip elgtis jau pajutus simptomus.
NVSC specialistai akcentavo, kad viena ekonomiškai efektyviausių visuomenės sveikatos apsaugos priemonių nuo sezoninio gripo išlieka skiepai. Jie padeda ne tik išvengti sunkių ligos formų ir komplikacijų, bet ir sumažina apsilankymų pas gydytojus, prarastų darbo dienų skaičių, antibiotikų vartojimo dažnį.
Sezoninė gripo vakcina nemokamai skiriama rizikos grupėms priklausantiems gyventojams – 65 metų ir vyresniems, sergantiems lėtinėmis ligomis, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, įskaitant studentus, kurių programos praktinė dalis vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose, nėščiosioms ir 2–7 metų vaikams.
Galimybė pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos yra visiems gyventojams nuo 6 mėn. amžiaus. Skiepytis labiausiai rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Visų pirma tai yra 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys, sergantieji lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat – ir vaikams nuo 6 mėn. amžiaus).
Į rizikos grupę patenka ir asmenys, kuriems teikiamos slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos, gyvenantieji stacionariose socialinės globos įstaigose (taip pat – ir vaikų globos įstaigose); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams; nėščiosioms (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu).
Nuo COVID-19 ligos rekomenduojama skiepytis praėjus 6 mėn. po persirgimo šia liga ar pastarosios vakcinacijos.
Pažymima, kad saugantis gripo, ŪVKTI ir COVID-19, labai svarbu kruopščiai plauti rankas, stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis, dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, taip pat vengti sergančių (čiaudinčių, kosinčių) žmonių. Pajutus ligos simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą, slogą ir kt.), kreiptis į savo gydytoją.
Ir susikiskit zydziurkiu vakcinas sau i subines
