REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai iš visų ES šalių. Taip greitai jos augo tik per ankstesnę krizę. Tuo metu valdžia sumažino pensijas ir kitas išmokas. Kitąmet jos padidės, tačiau dalis gyventojų to nė kiek nepajus, nes įprastiems dalykams turės išleisti dar daugiau pinigų.

Pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai iš visų ES šalių. Taip greitai jos augo tik per ankstesnę krizę. Tuo metu valdžia sumažino pensijas ir kitas išmokas. Kitąmet jos padidės, tačiau dalis gyventojų to nė kiek nepajus, nes įprastiems dalykams turės išleisti dar daugiau pinigų.

REKLAMA

Statistikos departamento duomenimis, lapkritį metinė infliacija Lietuvoje sudarė 9,2 proc. Daugelis institucijų ir ekonomistų prognozuoja, kad ir 2022 m. kainos toliau augs – vidutiniškai daugiau kaip 5 proc. per metus.

Vidutinė senatvės pensija turėtų augti sparčiau, t.y. apie 12 proc., arba 51 euru. Tačiau kai kuriems sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams išmokos padidės vos keliais eurais.

Sulygintas būtinasis pensijų stažas

Senatvės ir netekto darbingumo pensijos susideda iš bendrosios ir individualiosios dalies. Joms apskaičiuoti naudojami kasmet iš naujo tvirtinami bazinės pensijos ir apskaitos vieneto dydžiai.

REKLAMA
REKLAMA

Pakeitus įstatymą kitąmet sparčiau didės apskaitos vieneto dydis nei bazinė pensija. Apskaitos vienetai yra susieti su buvusiu žmogaus atlyginimu ir sumokėtomis įmokomis. Šia prasme pensijos labiau didinamos mokėjusiems didesnes  „Sodros“ įmokas.

REKLAMA

Tačiau pagal kitą pakeitimą, nesukauptas būtinasis pensijų stažas bus laikomas sukauptu. Dėl to bendroji pensijos dalis labiau išaugs tiems, kas per visą karjerą dirbo trumpiau.

Beje, nuo kitų metų 6 mėnesiais iki 32,5 metų ilgėja būtinasis pensijų stažas. Taip pat ilginamas pensinis amžius: 2 mėn. iki 64 metų 4 mėn. vyrams ir 4 mėn. iki 63 metų 8 mėn. moterims.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad bendrai Lietuvoje vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 51 euru – nuo 414 eurų iki 465 eurų.

Tuo metu tiems, kas turi sukaupęs būtinąjį stažą, 2022 m. vidutinė senatvės pensija didės nuo 441 iki 489 eurų.

REKLAMA
REKLAMA

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje senatvės pensiją gauna daugiau kaip 611 tūkst. gyventojų. Dar 122 tūkst. gauna netekto darbingumo pensiją.

Vienišo asmens išmokos teks palaukti

Nuo 2022 m. vienišo asmens išmoka, kaip ir našlių pensija, didės nuo dabartinių 28 eurų iki 32 eurų.

Vienišo asmens išmoka turėtų būti skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, automatiškai ši išmoka bus skiriama tik tuo atveju, jeigu „Sodra“ turės skaitmeninius duomenis apie jos gavėją. Jeigu tokie duomenys bus fiksuoti tik popieriniuose dokumentuose, gyventojams teks teikti prašymus ir papildomus duomenis išmokai gauti.

Tiesa, „Sodra“ skelbia, kad naujai skiriamas išmokas (kartu su susidariusia jų nepriemoka) pradės mokėti tik nuo 2022 m. kovo.

Pavyzdžiui, jei žmogus įgis teisę į išmoką 2022 metų sausio mėnesį, 2022 m. kovą jis gaus išmoką už einamąjį mėnesį bei susidariusią nepriemoką už sausio ir vasario mėnesius – iš viso 96 eurus. Vėliau išmoka bus mokama periodiškai kas mėnesį.

Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. vienišų neįgaliųjų ir pensinio amžiaus žmonių.

REKLAMA

Valstybinės pensijos augs nežymiai

Prie įprastinės pensijos gyventojai gali gauti ir valstybines. Jų yra kelios rūšys: I ir II laipsnio,  nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų, prezidento sutuoktinio.

Šios išmokos skaičiuojamos valstybinių pensijų bazės dydžiais. Šis dydis nuo kitų metų kyla 0,65 euro iki 59,35 euro.

I laipsnio valstybinė pensija yra 4-ių, o II laipsnio – 2-ių valstybinių pensijų bazių dydžio. Jos kitais metais didės atitinkamai 2,6 euro ir 1,3 euro, iki 237,4 euro ir 118,7 euro.

Teisę gauti I laipsnio valstybinę pensiją turi ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, olimpinių, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių čempionai, nacionalinė kultūros ir meno premijos laureatai.

REKLAMA

II laipsnio valstybinė pensija skiriama daugiavaikėms mamoms ar tėvams, minėtų žaidynių prizininkams, garbės donorams.

Pareigūnų ir mokslininkų pensijų dydis priklauso nuo jų gauto atlyginimo ir darbo stažo.

Beje, ši Vyriausybė, kaip ir ankstesnės, planuoja valstybinių pensijų peržiūrą. Tačiau iki šiol jokių oficialių projektų šiuo klausimu nėra paskelbta.

Mažiausios pensijos augs vos 7 eurais

Neturintiems teisės gauti įprastą senatvės pensiją skiriama šalpos senatvės pensija.

Ji mokama tėvams ar globėjams, kurie ne mažiau kaip 15 m. slaugė namuose neįgaliuosius, motinoms, išauginusioms 5 ar daugiau vaikų. Šiais atvejais šalpos pensija sudaro 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šios išmokos dydis senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims – 1 šalpos pensijų bazės dydžio

Nuo kitų metų šalpos pensijų bazė –  didėja 7 eurais nuo 143 eurų iki 150 eurų. Taigi, pačios šalpos senatvės pensijos ir augs 7–10,5 euro iki 159–225 euro per mėnesį.

Nieko negaunantiems papildomai duos 1,1 euro

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais ir negauna jokių pajamų, į vietos savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams.

Tai yra socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, papildomai skiriamos išmokos vaikui  ir socialinės paramos  mokiniams.

REKLAMA

Socialinės pašalpos priklauso nuo dar vieno dydžio – valstybės remiamų pajamų. Jos kitąmet didės 1 euru – nuo 128 eurų iki 129 eurų.

Jeigu jokių pajamų neturintis žmogus gyvena vienas, didžiausia jam skiriama ir pusmetį mokama socialinė parama yra 1,4 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Vėliau kas pusmetį parama mažėja iki 1,2 ir 1,1 VRP.

Bet kokiu atveju, ši išmoka jokių kitų pajamų neturinčiam žmogui padidės vos 1,1–1,4 euro per mėnesį.

Kompensacijos už būsto šildymą

VRP taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti.

Dvigubai padidinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, nuo kitų metų kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų.

REKLAMA

Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją kitąmet papildomai įgis apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gaus apie 110 tūkst. žmonių.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek  kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ir pan.).

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP dydžių kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP vienam gyvenančiam asmeniui.

Kaip dar vyriausybė gali pasityčioti iš žmonių???
Mūsų valdžia padarė ,,gryną" nesąmonė. Tai neverta dirbti. Tie kurie, visą gyvenimą dirbo ir gaus tą pačią pensiją su tinginiais. Apsurdas. Žmonės meskime darbus, nes vistiek tą patį gausime....
Trintukai aferistai!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų