Tai jau antras nuosprendis E.Kiškiui dėl nužudymo – 2013 metų liepą šis vyras kartu su bendru buvo nuteistas kalėti už sugėrovo žmogžudystę 15 ir 13 metų laisvės atėmimo bausmėmis. Iš pradžių aukos kūną jie slėpė daugiabučio rūsyje, o vėliau pervežė į pažįstamam priklausančią negyvenamą sodybą ir paslėpė daržinėje po šienu.
Apeliacinio teismo nuosprendžiu E.Kiškiui paskirta galutinė bausmė už visus nusikaltimus – laisvės atėmimas 20 metų. Anksčiau 10 kartų teistas ir kaskart vis sunkesnius nusikaltimus įvykdęs vyras pripažintas pavojingu recidyvistu. Vyras jau atlieka bausmę.
2004 metų gegužę Biržuose, Vilniaus gatvėje esančiame savo bute buvo rastas negyvas 82 metų pensininkas surištomis rankomis ir kojomis, drabužiais uždengta galva. Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad šis biržietis, gulėdamas antifiziologinėje padėtyje, mirė dėl širdies veiklos sutrikimo. Iš anksčiau stomatologu dirbusio vyro namų taip pat dingo auksinės dantų karūnėlės pinigai ir papuošalai.
Bylos duomenimis, į garbaus amžiaus vyro namus įsibrovėliai pateko prieš vidurdienį pro neužrakintas duris. Jie turėjo tikslą apiplėšti vieną gyvenusį senolį ir rasti aukso ir daug pinigų.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad E.Kiškis negalėjo nesuvokti, kad palikdamas surištą ir drabužiais uždengtą senyvą žmogų kelia pavojų jo sveikatai ir gyvybei.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams jau po nusikaltimo įvykdymo kilo įtarimų, kad šį nusikaltimą galėjo įvykdyti keli biržiečiai, tarp jų – ir E.Kiškis. Vienas įtariamųjų po kiek laiko mirė, o E.Kiškio kaltei įrodyti įrodymų iš pradžių nepavyko rasti.
Tačiau į teisiamųjų suolą pernai E.Kiškis sėdo kaltinamas ne tik minėtu buvusio stomatologo apiplėšimu, pasibaigusiu žmogžudyste, bet ir dar dėl vieno nužudymo 2009 metų vasario mėnesį.
Buvo įtariama, kad 2009 metų vasario 18 dieną girtaudamas viename bute Biržų mieste, E.Kiškis susipyko su sugėrovu ir jį sumušė, o apie 23 valandą nutempė prie Apaščios upės ir panardinęs po vandeniu vyro galvą laikė tol, kol jis nuskendo.
E.Kiškis po nelaimės pareigūnams tvirtino, kad per išgertuves susimušęs su draugu, tačiau susitaikęs ir abu ėję į degalinę nusipirkti alkoholio, o grįžtant atgal per upę, abu įlūžę. Jis iš properšos išsikapstęs, o bičiulis nuskendęs.
Pasak prokuratūros, įtarimų, kad biržietis ne nuskendo įlūžęs, o buvo nuskandintas, kilo tyrimą dėl biržiečio mirties perėmusiems Panevėžio apskrities policijos kriminalistams. Vietoje, kur E.Kiškio teigimu, abu vyrai netyčia įlūžo, upė tebuvo 59-69 centimetrai gylio, nuo properšos iki kranto – vos 1 metras. Be to, pats E.Kiškis buvo šlapias tik iki pusės, o sniege buvo matyti vilkimo žymės, nors įtariamasis teigė, kad draugas prie upės su juo ėjo savo noru.
Vis dėlto Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, pernai vasarį E.Kiškį pripažino kaltu tik dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo – vėliau dėl sugėrovo sumušimo.
Ikiteisminį tyrimą kontroliavusi ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusi Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Valdemara Chodorcevičienė šį išteisinamąjį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai E.Kiškį išteisino dėl abiejų žmogžudysčių bei plėšimo, o teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad vyro mechaniniam uždusimui uždarius kvėpavimo takus vandeniu įtakos turėjo kažkokia pašalinė jėga ir jog ši jėga pasireiškė nusikalstamais E.Kiškio veiksmais.
