Specialistai įspėja, kad transporto priemonių plovimas ne tam skirtose vietose gali ne tik pakenkti aplinkai, bet ir užtraukti nemažas baudas.
Todėl svarbu žinoti, kur automobilį plauti leidžiama, o kur už tai gali tekti brangiai sumokėti.
Vien už plovimą vandeniu – bauda iki 600 eurų
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai pažymėjo, kad automobilių ir kitų motorinių transporto priemonių plovimo galimybes nustato savivaldybių tarybų patvirtintos tvarkymo ir švaros taisyklės.
Anot AAD specialistų, jei automobilis pagal savivaldybėje nustatytas taisykles yra plaunamas ne tam skirtoje vietoje, fiksuojamas pažeidimas.
Jie taip pat pabrėžė, kad pažeidimu laikomas ir tas atvejis, kai transporto priemonė plaunama naudojant vien tik vandenį.
„Už tokį pažeidimą savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistai taiko administracinę atsakomybę ir gali skirti įspėjimą ar baudą iki 600 eurų“, – nurodė AAD atstovai.
Kada skirs dvigubai didesnę baudą
Departamento atstovai taip pat pabrėžė, kad automobilio plovimas priskiriamas transporto priemonių techninei priežiūrai, o todėl jam taikomi tokios veiklos aplinkosaugos reikalavimai.
Tai reiškia, kad už pažeidimus gali bausti ne tik savivaldybių darbuotojai, bet ir aplinkosaugininkai.
„Fiziniai asmenys, kurie atlieka savo transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą ir neteikia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kitiems asmenims, privalo neteršti aplinkos.
Tačiau, jei įrodoma, kad aplinka plovimo metu teršiama, priemones pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali taikyti ir valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai“, – nurodė AAD specialistai.
Jie pridėjo, kad aplinkosaugos pažeidimo užfiksavimui būtina sąlyga – plauti automobilį naudojant chemines medžiagas, t. y. jei automobilis plaunamas naudojant chemines medžiagas (ploviklius).
„Tokiu atveju pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 150 iki 300 eurų, pakartotinai padarius pažeidimą – užtraukia baudą nuo 550 iki 1 200 eurų“, – pridėjo AAD atstovai.
Automobilio plovimas – tik tam skirtose vietose
Kiek anksčiau Kauno rajono savivaldybės atstovė Aistė Sinkevičienė yra minėjusi, kad tiek Kaune, tiek jo rajone yra plačiai išvystyti automobilių plovyklų tinklai. Taigi gyventojai, norintys nuplauti savo automobilį, turėtų jais naudotis.
„Pastebėjus neleistinoje vietoje plaunamą automobilį rekomenduotume užfiksuoti jį foto nuotraukomis ir pranešti apie tai Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui el. paštu. [email protected]“, – nurodė atstovė.
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vedėjas Rimantas Vilimas vardijo, kur tvarkyti automobilius draudžiama.
„Kaune draudžiama plauti transporto priemones gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose, purtyti kilimėlius ar kitaip valyti transporto priemones ar atskiras jų dalis, mechanizmus“, – aiškino jis.
Anot jo, už šių taisyklių reikalavimų pažeidimus numatyta atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų.
Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius pernai sulaukė tik vieno pranešimo dėl plaunamo motociklo galimai neleistinoje vietoje.
Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyriaus patarėjas Linas Lapinskas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto teritorijoje, išskyrus tam skirtas vietas, draudžiama plauti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas, eismui ne keliais skirtas transporto priemones ir priekabas.
Paprastai tariant, Klaipėdoje automobilį galima plauti tik tam skirtose plovyklose. Visur kitur, tai daryti draudžiama.
L. Lapinskas pastebėjo, kad tokie pažeidimai Klaipėdoje nėra dažni, tačiau pastebėjus gyventoją taip elgiantis, jis ragina apie tai nedelsiant pranešti.
„Pastebėję tokius pažeidimus, gyventojai gali apie juos pranešti savivaldybės administracijai arba tiesiogiai kontrolę vykdančiam Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyriui el. paštu [email protected]“, – pridėjo savivaldybės atstovas.
Jis pabrėžė, kad už pirmą kartą padarytą pažeidimą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų.
Tuo metu pažeidimą padarius pakartotinai, numatoma bauda nuo 140 iki 600 eurų.
Draudžiami ir kiti tvarkymo veiksmai
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas įvardijo, kur mieste yra draudžiama plauti automobilius.
„Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintose taisyklėse įtvirtinta, kad draudžiama plauti transporto priemones gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose“, – paaiškino jis.
Vilniaus savivaldybės atstovas pridėjo, kad šiose vietose taip pat draudžiama dulkinti, purtyti kilimėlius ar kitaip valyti transporto priemones ar atskiras jų dalis, mechanizmus.
G. Grubinskas patvirtino, kad už taisyklių nesilaikymą gali grėsti bauda iki 600 eurų.
Pastebėjus gyventoją, plaunantį automobilį vienoje iš paminėtų vietų, savivaldybės atstovas rekomenduoja apie įvykį pranešti viešosios tvarkos pareigūnams arba policijai.
Taip plaunančius automobilį ragina filmuoti ir fotografuoti
Šiaulių miesto savivaldybės civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus vedėjas Linas Gadliauskas pažymėjo, kad pagal savivaldybėje galiojančias taisykles automobilius galima plauti tik tam skirtose vietose – automobilių plovyklose arba vietose, kurios yra pritaikytos tokiai veiklai.
Jis pridėjo, kad Šiaulių miesto teritorijoje esant išplėtotai savitarnos plovyklų, degalinių su plovyklomis ir autoplovyklų infrastruktūrai, pranešimų apie galimus pažeidimus Savivaldybės administracijoje gaunama itin retai. Nuo 2025 metų tokių gauta nebuvo.
L. Gadliauskas atkreipė dėmesį, kad pastebėjus gyventojus, kurie automobilius plauna neleistinose vietose, apie tai galima pranešti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai arba Policijos e-paslaugų portale.
„Liudininkų pranešimai yra labai svarbūs ir kuo tikslesnė informacija pranešime bus pateikiama, tuo didesnė tikimybė nustatyti pažeidėją, todėl pranešant apie galimą pažeidimą prašome:
1. Nurodyti kuo tikslesnę pažeidimo vietą.
2. Būtinai nurodyti tikslią pažeidimo fiksavimo datą bei laiką, išskyrus atvejus kai data ir laikas yra atvaizduojami nuotraukose (ar filmuotoje medžiagoje).
3. Fotografuoti ir filmuoti taip, kad aiškiai matytųsi svarbios detalės vietovės identifikavimui, pavyzdžiui, kelio ženklas ir jo galiojimo kryptis. Nuotraukoje iš arti turi matytis detalės, pavyzdžiui, transporto priemonių valstybiniai numeriai, galimą pažeidimą darančio asmens veidas ir kt.
4. Vienu pranešimu gali būti pranešama apie vieną pažeidimą, užfiksuotą ne mažiau nei dvejose nuotraukose: Panoraminė nuotrauka ir nuotrauka iš arti turi“, – komentavo pašnekovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pranešant apie pažeidimą, jis turi būti pagrįstas įrodymais, kuriais remdamasis pareigūnas konstatuoja pažeidimą, ir negali remtis prielaidomis ar spėjimais, pažeidžiant objektyvumo principą (netinkamai įvertinus surinktą medžiagą, gali būti padarytos neteisėtos ir nepagrįstos išvados).
Plovimo nuotekos gali patekti į vandenį
AAD specialistai taip pat paaiškino, kodėl yra svarbu laikytis nustatytų reikalavimų plaunant automobilius.
Pagrindinė priežastis – tai, kad plaunant transporto priemones ne tam skirtose vietose plovimo metu susidariusios nuotekos patenka į gamtinę aplinką.
„Koks teršalų kiekis, naudojant chemines medžiagas patenka į aplinką nustatyti yra sudėtinga, todėl vienareikšmio atsakymo, kokį poveikį automobilio plovimas daro gamtai – nėra. Be abejo, ant automobilio nusėda dulkės, žydinčių medžių žiedadulkės, aplink ratus – purvas, o dugne – tepalų, degalų ar kitokių skysčių likučiai.
Visa tai yra nepageidautina ir kenksminga aplinkai. Visos plovimo priemonės gali užteršti gruntą, pasiekti gruntinius vandenis ar, jei plaunama arti vandens telkinio, nutekėti iki jo“, – paaiškino departamento atstovai.
