REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paskirta 2013 m. Nobelio fizikos premija

Švedijos Nobelio premijos komitetas 2013 m. Nobelio premiją už pasiekimus fizikos srityje skyrė Laisvojo Briuselio universiteto prof. Francois Englertui ir Edinburgo universiteto (D. Britanija) prof. emeritui Peteriui Higgsui.

REKLAMA
REKLAMA

Premija šiems mokslininkas skirta už teorinį mechanizmo, padedančio suprasti subatominių dalelių masės kilmę, atradimą, sakoma Nobelio premijos komiteto pranešime. Šį atradimą eksperimentiškai patvirtino CERN fizikai, LHC greitintuvu atradę postuluotą fundamentaliąją dalelę.

REKLAMA

Itin sunkiai aptinkamas bozonas buvo teoriškai aprašytas P.Higgso 1964 metais, keliant prielaidą, kad dėl šių dalelių medžiaga įgijo masę, vėstant Visatai po Didžiojo sprogimo.

F. Englertas ir P. Higgsas įsivaizdavo, kad bozonai priverčia kitas subatomines daleles sulėtėti, sukibti ir suformuoti atomus.

Remdamiesi P. Higgso, F. Englerto ir kitų tyrėjų teorijomis, šimtai mokslininkų ilgiau nei trejus metus atkakliai mėgino patvirtinti arba paneigti tokių bozonų egzistavimą, atlikdami eksperimentus Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Didžiuoju hadronų greitintuvu (Large Hadron Collider, LHC).

REKLAMA
REKLAMA

Vykdydami eksperimentus Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC), 2012 m. liepą LHC detektorių „Atlas“ ir CMS tyrėjų grupės nepriklausomai viena nuo kitos pranešė apie atrastą naują dalelę, kuri, tikėtina, yra Higgso bozonas.

Šių metų kovo mėnesį CERN fizikai patvirtino, kad 2012 m. liepą atrastoji dalelė neabejotinai yra Higgso bozonas, tačiau dar prireiks nemažai laiko, kol bus nustatyta, koks konkrečiai tai Higgso bozono tipas.

1964 metais pasiūlęs Higgso bozono egzistavimo hipotezę, britų profesorius Peteris Higgsas grakščiai išsprendė vieną sunkiausių uždavinių standartinio modelio dalelių fizikoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis paaiškino, kaip materija įgyja masę ir kartu galimybę formuoti žvaigždes, planetas ir žmones. Higgsas iškėlė hipotezę, kad Visata yra persmelkta nematomo bozonų lauko. Tai dalelės, turinčios tik masę, ir beveik nieko daugiau. Kai elementariosios dalelės juda šiuo lauku, bozonai prie kai kurių iš jų „prilimpa“, padidindami dalelių masę, o kai kurioms leidžia judėti toliau „neapsunkintoms“.

Fotonai – masės neturinčios šviesos dalelės – apskritai nejaučia Higgso lauko poveikio. Edinburgo universiteto profesoriaus Higgso pasiūlyta paslaptingojo bozono hipotezė fizikoje tapo tokia svarbi, kad ši dalelė dažnai vadinama „dieviškąja“.

Nobelio premijos laureatų apdovanojimo ceremonija įvyks gruodžio 10 d. Stokholme. Tą dieną mirė Nobelio premijų steigėjas Švedijos pramoninkas ir išradėjas Alfredas Nobelis (1833 - 1896).

Šiemet Nobelio premijos piniginė išraiška yra 8 mln. Švedijos kronų (apie 1,2 mln. JAV dolerių).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų