Priėmus pakeitimus, kai kurie prekybininkai bus įpareigoti dalį prekių pardavinėti taip, kad jas būtų galima įsigyti su nuosava pakuote ar tara.
Tiesa, tokių prekių pirkėjai kai kuriose parduotuvėse gali įsigyti ir dabar. Neretai taip pardavinėjamos higienos prekės, pavyzdžiui, muilas ar šampūnas.
Visgi, anot ministerijos, įgyvendinus jos pasiūlymus, pakartotinio užpildymo produktai apimtų tiek maisto, tiek ne maisto prekes.
Paprastai tariant, pakartotinio užpildymo punktuose galės būti parduodami tiek muilas, šampūnai, tiek tokie maisto produktai, kaip sultys, pomidorų padažas, majonezas ir pan.
Vartotojas taip pat galės pasirinkti, ar produktus norės pildyti į savo atsineštą tarą arba daugkartinę pakuotę, siūlomą vietoje.
Įstatymų projektuose numatyta, kad didesni prekybininkai (kurių prekybos plotas viršija 400 m²) turės apie 10 proc. savo prekybos ploto skirti maisto ir ne maisto produktų pakartotinio užpildymo punktams.
Taigi, kaip patys prekybininkai vertina tokius pasiūlymus ir ar juos įmanoma įgyvendinti?
Praktinis įgyvendinimas keltų nemažai iššūkių
„Norfa“ atstovas Darius Ryliškis paaiškino, kad prekybos tinklas tokius planus vertina kaip utopinį, neįgyvendinamą projektą.
Anot jo, diegiant produktų pilstymo į daugkartinę tarą sistemą, kiltų logistikos, infrastruktūros ir higienos iššūkių.
„Dėl tokių pokyčių prekybinis parduotuvių plotas sumažėtų dešimtadaliu, nukentėtų asortimentas. Be to, patys gamintojai vargu ar būtų suinteresuoti tokiu modeliu, o „pakartotinio užpildymo punktuose“ tikriausiai nebūtų kam dirbti.
Prieš keliolika metų „Norfa“ leido ūkininkams statyti pieno pilstymo aparatus, tačiau vėliau jie patys šios veiklos atsisakė kaip nenaudingos“, – dalijosi „Norfa“ atstovas.
Tuo metu „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius dalijosi, kad siūloma iniciatyva savo esme atitinka žiedinės ekonomikos principus ir palaiko ilgalaikę tvarumo kryptį, kurią prekybos tinklas vertina teigiamai.
Visgi, anot jo, praktinis jos įgyvendinimas kelia nemažai iššūkių.
„Tokie pokyčiai reikalautų esminių prekybos modelio transformacijų – nuo parduotuvių išplanavimo iki tiekimo grandinės pertvarkymo. Todėl svarbu, kad sprendimai būtų proporcingi, įvertinant realias verslo galimybes ir pasirengimą“, – komentavo V. Lukoševičius.
Tuo metu „Iki“ Komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė nurodė, kad prekybos tinklas nuosekliai siekia didinti savo veiklos tvarumą ir palaiko racionalias iniciatyvas, kurios leidžia kurti didesnę naudą visuomenei.
Visgi, anot jos, šiuo metu kalbėti apie galimus būsimus pokyčius dar anksti, nes įstatymo projektas yra ką tik užregistruotas ir dar derinimo stadijoje, tad nėra aišku, ar numatomos nuostatos būtų privalomos, ar rekomendacinio pobūdžio.
„Bet kokiu atveju, prieš priimant sprendimus būtina išsamiai įvertinti turimus duomenis, kaštus bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus, ypač kalbant apie maisto produktų pilstymą į pirkėjų atsineštas pakuotes.
Paprastai gamintojai negarantuoja ilgesnio produkto galiojimo termino nefasuotiems pilstomiems gaminiams, o pirkėjų atsineštų pakuočių švaros ir jos įtakos galiojimo terminui klausimai išlieka atviri. Todėl labai svarbu sprendimus gerai išdiskutuoti, kad tvaresnių sprendimų taikymas netaptų papildomu maisto švaistymo rizikos veiksniu“, – komentavo pašnekovė.
„Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis paaiškino, kad siekiai mažinti plastiko ir kitų pakuočių naudojimą sutampa su „Lidl“ strateginiais tvarumo tikslais.
Visgi, siūlomi pakeitimai, anot jo, yra itin ambicingi ir apimantys platų spektrą prekių grupių
„Mūsų bendras tikslas turėtų būti rasti tokius sprendimus, kurie būtų efektyvūs aplinkosauginiu požiūriu, tačiau kartu – techniškai įgyvendinami ir patogūs pirkėjams“, – komentavo A. Bubnelis.
„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė pabrėžė, kad prekybos tinklas įstatymų pataisų bei siūlymų nekomentuoja ir nevertina.
„Kaip Lietuvoje veikiantis verslo subjektas, laikomės galiojančių teisės aktų ir užtikriname jų įgyvendinimą praktikoje. Šiems pakeitimams tapus privalomiems, taip pat užtikrinsime sklandų jų įgyvendinimą“, – paaiškino ji.
Pareikalautų reikšmingų investicijų, tektų kelti kainas
„Rimi Lietuva“ generalinis direktorius atkreipė dėmesį, kad tokie pokyčiai pareikalautų reikšmingų investicijų.
„10 proc. prekybos ploto yra labai didelė dalis, todėl prekybininkams tektų iš esmės peržiūrėti prekių išdėstymo principus, įsigyti specializuotą pildymo įrangą, užtikrinti jos priežiūrą ir higieną.
Be to, reikėtų adaptuoti sandėliavimo ir transportavimo sprendimus. Visa tai neišvengiamai didintų veiklos kaštus, kurie ilgainiui galėtų atsispindėti ir galutinėse produktų kainose vartotojams“, – komentavo pašnekovas.
V. Lukoševičius pastebėjo, kad įdiegus tokią sistemą, didžiausi iššūkiai būtų susiję su logistika, infrastruktūros pritaikymu ir higienos užtikrinimu.
Kalbant apie maisto produktus, itin svarbūs tampa saugos, švaros ir temperatūrinio režimo reikalavimai, kuriuos įgyvendinti tokio tipo sprendimuose yra sudėtinga. Taip pat reikėtų reikšmingų investicijų į parduotuvių pertvarkymą ir procesų valdymą visoje tiekimo grandinėje.
„Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas atkreipė dėmesį, kad bet kokie esminiai prekybos infrastruktūros pokyčiai, ypač numatant tam tikrą procentinę dalį prekybos ploto, reikalauja didelių pradinių investicijų į naują įrangą, logistikos procesų perplanavimą ir personalo mokymus.
Taigi dėl tokių pokyčių gali tekti kelti prekių kainas.
„Lidl“ verslo modelis yra pagrįstas maksimaliu efektyvumu, kuris leidžia užtikrinti žemiausią kainą. Šiuo ekonominiu laikotarpiu, kai pirkėjai yra itin jautrūs kainų pokyčiams, mūsų prioritetas išlieka kainų stabilumas. Todėl diskusijų metu sieksime užtikrinti, kad nauji reikalavimai netaptų papildoma našta vartotojams“, – komentavo pašnekovas.
Lietuvoje nepasiteisintų?
V. Lukoševičius neneigia, kad pirkėjai vis labiau domisi tvarumo klausimais, tačiau apsipirkinėdami dažniausiai vis tiek vadovaujasi kaina ar patogumu.
„Matome, kad pirkėjų sąmoningumas tvarumo klausimais auga, tačiau jų pasirinkimus vis dar stipriai lemia tokie veiksniai kaip patogumas, kaina, asortimentas ir akcijos. Jei sprendimas nebus patogus ar higieniškai patrauklus, o pasirinkimas – ribotas, didelio ir greito pokyčio tikėtis būtų sudėtinga“, – dalijosi „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius.
Visgi, pasak jo, praktika rodo, kad net ir be papildomų reikalavimų jau išbandyti sprendimai, ypač ne maisto kategorijose, kol kas sulaukia labai riboto vartotojų susidomėjimo.
„Panašios tendencijos matomos ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje ar Danijoje, kur tokių sprendimų naudojimas vis dar išlieka gana nišinis“, – pridėjo pašnekovas.
Tuo metu A. Bubnelis pastebėjo, kad lietuviai yra sąmoningi pirkėjai, tačiau tokie pokyčiai prieštarautų nemažos dalies pirkėjų įpročiams.
„Lietuvos pirkėjai jau įrodė, kad yra sąmoningi ir linkę priimti ekologiškus sprendimus – tai puikiai parodė depozito sistemos sėkmė. Visgi, perėjimas prie savo taros naudojimo kasdieniam apsipirkimui yra didelis įpročių lūžis.
Tikime, kad pirkėjai būtų pasirengę tokiam pokyčiui tik tuo atveju, jei procesas būtų toks pat greitas, higieniškas ir patogus, kaip ir įprastas apsipirkimas“, – paaiškino jis.
Siekia sumažinti atliekų kiekį
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė Eglė Razbadauskaitė nurodė, kad pakeitimais pirmiausia siekiama reikšmingai sumažinti pakuočių ir atliekų kiekį.
„Nustatyti konkretūs prevencijos tikslai: iki 2030 m. vienam gyventojui tenkantis pakuočių atliekų kiekis turės sumažėti 5 proc., iki 2035 m. – 10 proc., o iki 2040 m. – 15 proc., palyginti su 2018 m. lygiu.
Šiam tikslui pasiekti taip pat numatoma riboti perteklinių, nebūtinų pakuočių naudojimą, optimizuoti pakuočių dydžius ir mažinti vadinamąjį „tuščią tūrį“ pakuotėse“, – paaiškino E. Razbadauskaitė.
Anot jos, vienas esminių pokyčių – reikalavimas, kad visos rinkai tiekiamos pakuotės būtų tinkamos perdirbti.
„Nuo 2030 m. į rinką galės būti tiekiamos tik tokios pakuotės, kurios atitinka perdirbamumo kriterijus, o jų projektavimas turės būti grindžiamas vadinamaisiais „dizaino perdirbimui“ principais. Tai reiškia, kad jau pakuočių kūrimo etape bus vertinama, kaip jos bus surenkamos, rūšiuojamos ir perdirbamos“, – pabrėžė pašnekovė.
Be to, anot jos, nuo 2030 m. plečiamas pakuočių rūšių, kurioms taikomi privalomi perdirbtų (antrinių) žaliavų naudojimo reikalavimai, sąrašas.
Paprastai tariant, bus nustatoma konkreti minimali perdirbtų medžiagų dalis skirtingoms plastikinėms pakuotėms.
„Taip reikalavimai apims platesnį plastiko pakuočių spektrą, o ne tik PET pakuotes, kaip yra dabar. Tai leis mažinti priklausomybę nuo pirminių žaliavų, skatins perdirbimo rinką ir didins antrinių žaliavų paklausą.
Taip pat daug dėmesio skiriama pakuočių saugumui ir poveikiui sveikatai mažinti. Bus ribojamas pavojingų medžiagų naudojimas pakuotėse, siekiant užtikrinti, kad jos nekeltų rizikos nei vartotojams, nei atliekų tvarkymo procesams, ir būtų kuriamos tvaresnės, mažiau taršios alternatyvos“, – paaiškino specialistė.
Anot E. Razbadauskaitės, numatoma gerinti ir vartotojų informavimą ir atliekų rūšiavimą. Bus įdiegta vieninga pakuočių ženklinimo sistema visoje ES, kuri padės vartotojams aiškiai suprasti, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas.
„Šių pokyčių tikslas yra pereiti nuo vienkartinio vartojimo modelio prie žiedinės ekonomikos, kurioje pakuotės būtų naudojamos efektyviau, ilgiau išlaikomos apyvartoje, lengviau perdirbamos, o susidarančių atliekų kiekis būtų nuosekliai mažinamas“, – pridėjo pašnekovė.
