Šie metai - pirmieji Strateginio plano įgyvendinimo metai, kai deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus reikia pagal naujojo finansinio laikotarpio taisykles.
Šio laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė gauti papildomų išmokų už dalyvavimą Strateginiame plane numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose.
Baigiantis pasėlių deklaravimui Žemės ūkio ministerija mato priemones (atskiras veiklas), kurios šiemet nebuvo populiarios. Pavyzdžiui, kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ viena iš veiklų – „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ – pagal šią veiklą deklaruotas plotas sudaro tik apie 7 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto, nors kitos – gamybinės šios ekologinės sistemos veiklos buvo ypač populiarios ir du kartus viršijo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) prognozuotus plotus.
„Siekdami dalyvauti ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose, kad atitiktų keliamus reikalavimus dėl negamybinių plotų dalies (5 proc. nuo deklaruotos ariamosios žemės ploto), pareiškėjai rinkosi ir deklaravo žaliajį pūdymą. Žaliojo pūdymo deklaruota 76 tūkst. ha, praėjusiais metais – apie 58 tūkst. ha. Kraštovaizdžio elementų, už kurių pirežiūrą būtų mokama papildoma parama – tik 7 proc. nuo planuotų“, – vardijo žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis ir sako, kad taip nutiko todėl, kad kraštovaizdžio elementus „surinkti“ pakankamai sudėtinga. Ministerijos užduotis kitiems metams – supaprastinti šią priemonę ir ją padaryti kur kas patrauklesnę.
Veikloje „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą. Pasirinkę šią veiklą pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus įrengti kraštovaizdžio elementus (pvz., ežias, palaukes, vandens apsaugos juostas ir pagriovius, pavienius medžius ir krūmus, jų juostas ar grupes, akmenynus, šakų ar kelmų krūvas, kūdras ar kasmet užmirkstančias vietoves) ir juos tinkamai prižiūrėti: šienauti, nenaudoti augalų apsaugos produktų, nearti prie pat šaknų ar po laja, neleisti apaugti sumedėjusia augalija.
Išmoka už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą – 150 Eur/ha, už naujų žolinių elementų įkūrimą – 157 Eur/ha pirmaisiais metais, o už naujų medėjančių elementų sodinimą – 1 329 Eur/ha pirmaisiais metais. Veiklos įsipareigojimų laikotarpis – 3 metai, paraišką teikiant kasmet.
Pasirinkusieji veiklas „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ ar „Daugiamečių žolių juostos“ įsipareigos balandžio–gegužės mėnesiais įsėti medingųjų augalų mišinį, susidedantį iš ne mažiau kaip 3 rūšių augalų (pupinių ir nepupinių). Mišinys turi būti pasėtas arba atskiruose laukuose, arba ne siauresnėse kaip 3 m pločio juostose. Nuo liepos 15 iki spalio 1 d. žolę visame apsėtame plote reikės nupjauti ir išvežti arba susmulkinti. Išmokos pagal šias veiklas – 170-180 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 arba 3 metai.
Tiek auginant trumpaamžius medinguosius augalus, tiek daugiametes žoles draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones, mineralines ir organines trąšas.
Tinkamas plotas išmokai pagal visas tris negamybines veiklas gauti – ne mažiau kaip 0,5 ha, o turintiems iki 10 ha pakaks ir 0,1 ha. Pagal veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ deklaruojami mažiausi atskirų kraštovaizdžio elementų plotai nustatyti Strateginiame plane.
Kaimo plėtros programos indėlis klimato kaitai mažinti
Vienas iš svarbiausių Strateginio plano tikslų – tvaraus, konkurencingo ir įvairiems iššūkiams atsparaus žemės ūkio plėtra. Lietuvoje kovoti su klimato kaita, iškeisti įprastus, taršesnius ar brangesnius gamybos metodus į tvaresnius, mažinti CO2 emisijas, saugoti biologinę įvairovę bei didinti ūkių atsparumą klimato kaitai ir kitiems iššūkiams padeda jau devintus metus teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones „Investicijos į materialųjį turtą“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Rizikų valdymas“ ir kt. parama.
KPP priemonių parama teikiama ir šiuo programavimo laikotarpiu, kai jau įgyvendinamas Strateginis planas. KPP parama finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
