Elonas Muskas socialiniame tinkle X, publikavo „Neuralink“ tiesioginę transliaciją ir 9 minučių trukmės vaizdo įrašą su prierašu: „Tiesioginė @Neuralink transliacija, kurioje demonstruojama „telepatija“ – kompiuterio valdymas ir vaizdo žaidimų žaidimas vien mintimis“.
Vaizdo įraše 29 metų Nolandas Arbaughas sėdėjo šalia „Neuralink“ inžinieriaus, kuris pristatė N. Arbaughą kaip „pirmąjį „Neuralink“ įrenginio naudotoją“.
N. Arbaughas paaiškino, kad prieš aštuonerius metus per „keistą nardymo nelaimingą atsitikimą“ jam išniro du slanksteliai, todėl jis buvo paralyžiuotas nuo kaklo žemyn.
Bendrovės „Neuralink“ misija – atkurti autonomiją asmenims, kurie turi „nepatenkintų medicininių poreikių“, o jos vizija – ateityje „išlaisvinti žmogaus potencialą“, teigė bendrovė.
Mintimis žaidė šachmatais ir pritildė muziką
2023 m. gegužę gavęs FDA leidimą atlikti pirmuosius klinikinius bandymus su žmonėmis, N. Arbaughas yra pirmasis iš šešių asmenų, kuriems po šimtų bandymų su gyvūnais leista išbandyti lustą.
Vaizdo įraše vyras demonstruoja savo šachmatų įgūdžius, nė karto neprisilietęs prie kompiuterio, prie kurio jis buvo prijungtas.
„Viskas daroma mano smegenimis. Matote tą žymeklį ekrane? – pasakė jis, o „Neuralink“ inžinierius parodė į kompiuterinį šachmatų žaidimą. – Visa tai – mano... visa tai – smegenų darbas“.
Elon Musk owned Neuralink today showed its first patient Noland Arbaugh playing chess and Civilization VI with his mind 😲pic.twitter.com/EoOPMXRF0Y
— Evan (@StockMKTNewz) March 20, 2024
Tada inžinierius paprašė jo pritildyti muziką, kuri buvo girdima fone, ir N. Arbaughas tai padarė „savo smegenimis“.
Toliau N. Arbaughas aiškino, kaip jis išmoko naudotis smegenų lustu.
„Taigi, pradėjome nuo to, kad išbandėme keletą skirtingų dalykų, – sakė jis. – Mes iš esmės perėjome nuo to, ką vadiname „įsivaizduojamu judesiu“, prie „bandomo judesio“, taigi daug ką pradėjome nuo to, kad bandėme judinti, tarkime, dešinę ranką“.
„Nuo tada man tapo intuityvu įsivaizduoti, kad kursorius juda. Iš esmės tai buvo tarsi jėgos naudojimas kursoriui ir aš galėjau priversti jį judėti ten, kur norėjau. Tiesiog pažvelgdavau kur nors į ekraną ir jis judėdavo ten, kur norėdavau“, – sakė vyras.
Kai pirmą kartą telepatiškai pajudino kompiuterio žymeklį, jausmas buvo neapsakomas: „Tai buvo tokia beprotiška patirtis... Tai beprotiška, tikrai taip. Tai taip šaunu. Man taip velniškai pasisekė, kad galiu būti to dalimi, atrodo, kad kiekvieną dieną sužinome vis naujų dalykų“.
Visiškai pakeitė gyvenimą
N. Arbaughas sakė, kad išmokęs naudotis šia technologija, jis aštuonias valandas žaidė vieną mėgstamiausių vaizdo žaidimų „Civilization VI“.
Anksčiau jam tekdavo prašyti vieno iš šeimos narių, kad padėtų jam žaisti žaidimą.
„Dabar galiu tiesiog gulėti lovoje ir žaisti iki soties“, – sakė jis, pažymėdamas, kad kas 8 valandas turi leisti implantui pasikrauti.
Neuralink'in beynine çip taktığı Noland Arbaugh, bu sefer de düşünce gücüyle yarış oyunu oynadı.👀pic.twitter.com/NeczgfkkD5
— Webtekno (@webtekno) March 24, 2024
N. Arbaugh sakė, kad dėl naujai įgyto įgūdžio šiemet per Heloviną planuoja būti Profesoriumi X iš X-Menų serijos: „Ne tik todėl, kad jis sėdi neįgaliojo vežimėlyje, bet dabar aš iš tikrųjų esu telekinetikas, iš esmės, todėl bus šaunu“.
N. Arbaughas vaizdo įrašo pabaigoje pripažino, kad procesas nebuvo tobulas.
„Susidūrėme su tam tikromis problemomis. Dar reikia daug dirbti, bet tai jau pakeitė mano gyvenimą“, – sakė jis.
Vyras teigė, kad implanto operacija buvo „itin lengva“ ir po dienos jis buvo išleistas iš ligoninės.
„Manau, kad ši technologija pakeis pasaulį, ir aš džiaugiuosi galėdamas būti to dalimi“, – sakė jis.
Nors N. Arbaughas vienintelis tai patiria tiesiogiai, jis nėra vienintelis, kurį kol kas stebina naujausios technologijos sėkmė.
„Absoliučiai nuostabūs įkvepiantys dalykai. Kada nors tai padės paralyžiuotiems žmonėms vėl vaikščioti“, – rašė vienas X vartotojas.
„Dar viena Elono Musko įmonė, gerinanti žmogaus būklę! Elonas myli žmoniją! Jo rezultatai kalba patys už save!“ – pridūrė kitas vartotojas.
„Neuralink“ potencialas pagerinti gyvenimą yra fenomenalus. Puikus darbas, „Neuralink“, – rašoma kitame komentare.
Prieštaringi bandymų su žmonėms vertinimai
Nors dabar N. Arbaughas šypsosi ir turi daugiau galimybių atlikti užduotis ir ilsėtis, nei turėjo iki „Neuralink“, žinia apie lusto implantavimą pirmajam žmogui buvo sutikta nevienareikšmiškai.
Gruodžio mėnesį bendrovės būstinėje sakytoje kalboje E. Muskas kalbėjo apie greitį, kuriuo „Neuralink“ vykdys bandymus su žmonėmis.
„Prieš įdėdami prietaisą į žmogų, norime būti itin atsargūs ir įsitikinti, kad jis veiks, – sakė jis. – Iš pradžių pažanga, ypač kalbant apie žmones, atrodys galbūt kankinamai lėta, bet mes lygiagrečiai darome viską, kad pasiektume norimą mastą“.
Sausio pabaigoje E. Muskas paskelbė pranešimą, kad procedūra N. Arbaughui baigta, ir sulaukė nevienareikšmiškos visuomenės reakcijos.
Daugelis žmonių abejojo dėl technologijos perkėlimo į žmogų.
„Dėl neigiamo potencialo man labai neramu“, – rašė vienas asmuo, atsakydamas į E. Musko pranešimą.
„Mane gąsdina ši mintis“, – sakė kitas.
„Gimė pirmasis kiborgas“, – rašė kitas asmuo.
Tuo tarpu kiti stebėjosi pažanga ir dalijosi įspūdžiais apie rezultatus.
„Puikiai padirbėta „Neuralink“ ir Elonui!! Tai gali tapti svarbiu istorijos momentu“, – rašė vienas X vartotojas.
„Tai nuostabi naujiena, mes plečiame dvi paskutines ribas. Kosmosas ir protas, negaliu sulaukti kito kompanijos pokalbio. Taip jaudinuosi!“ – teigė kitas.
„Siaubingos kančios“ bandymuose su gyvūnais
Prieš bandymus su žmonėmis „Neuralink“ implantavo savo „Bluetooth“ technologijos lustus į beždžionių smegenis.
2021 m. balandį bendrovė pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame Pager – viena bandomoji beždžionė – žaidžia kompiuterinį žaidimą.
Buvo matyti, kaip makaka rankomis naudojasi vairalazde, o paskui ją valdo mintimis per „Neuralink“ lustą.
Bandymai su beždžionėmis sulaukė pasipriešinimo, nes kai kurios iš jų esą „patyrė infekcijas nuo implantuotų elektrodų, įdėtų į smegenis“, teigiama Gydytojų komiteto už atsakingą mediciną (The Physicians Committee for Responsible Medicine, PCRM) pateiktame skunde.
All the hype is on GPT-4 and ChatGPT.
— Rowan Cheung (@rowancheung) March 21, 2023
People seem to be forgetting about the incredible work of Neuralink.
Here's footage of a monkey with an implanted Neuralink brain chip playing a game of pong with his brain:
(Details in thread 🧵) pic.twitter.com/XjnfftpfCK
Grupė pateikė skundą USDA ir teigė turinti įrodymų, kad bandymuose naudotos makakos patyrė siaubingas kančias.
USDA pradėjo federalinį tyrimą pagal Gyvūnų gerovės įstatymą 2022 m., pranešė „Reuters“.
Pranešama, kad nuo 2018 m. dėl „Neuralink“ bandymų nugaišo net 1,5 tūkst. gyvūnų, įskaitant daugiau kaip 280 avių, kiaulių ir beždžionių, pranešė „Reuters“, remdamasi peržiūrėtais įrašais.
Bendrovė „Neuralink“ buvo apkaltinta tuo, kad gyvūnams, įskaitant beždžionę, kurios kaukolėje buvo išgręžtos skylės, buvo sukeltos „ypatingos kančios“.
Bendrovė eksperimentus su beždžionėmis vykdė bendradarbiaudama su Kalifornijos Deiviso universitetu.
„Nė viena beždžionė nemirė dėl „Neuralink“ implantų. Pirmiausia, mūsų ankstyvųjų implantų bandymams, siekdami sumažinti riziką sveikoms beždžionėms, pasirinkome terminalines (jau arti mirties esančias) beždžiones“, – anksčiau X sakė E. Muskas.
„Neuralink“ bandymų su gyvūnais siaubo istorijos
Alegatūros prieš „Neuralink“ teigia, kad bandomosios beždžionės patyrė „nepaprastas kančias“.
Eksperimentų metu esą mirė 15 iš 23 beždžionių.
Vienu atveju beždžionė buvo rasta be kelių rankų ir kojų pirštų, galimai dėl savęs žalojimo, teigiama teisiniuose dokumentuose.
Kitu atveju paaiškėjo, kad beždžionės makakos patelė turėjo elektrodus.
Vėliau atlikus skrodimą buvo išsiaiškinta, kad beždžionė patyrė kraujo išsiliejimą į smegenis.
Taip pat buvo užfiksuota kruvinų odos infekcijų, beždžionių griuvimų ir kitų siaubingų šalutinių poveikių.
