Kaip pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), jos pareigūnai, vadovaujant Kauno apygardos prokuratūrai, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo pinigų plovimo. Įtariama, kad 12 asmenų grupė per trejus metus galėjo legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas – mažiausiai 1,673 mln. eurų.
Atlikus daugiau nei 25 kratas sulaikyta 11 asmenų, jiems pareikšti įtarimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (BK 216 str.), visiems skirtos kardomosios priemonės.
„Sunkiausia iš jų yra intensyvi priežiūra“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas.
Pasak jo, vienas iš 12-kos žmogus nesuimtas, tačiau apklaustas, dauguma asmenų jau anksčiau buvo nusikaltę.
„Daugelis iš šitų asmenų praeityje turėjo nusikalstamų veikų, susijusių su kontrabanda (...). Tas vienas, jis yra nustatytas ir jis buvo apklaustas netaikant jam sulaikymo“, – sakė R. Šadianecas.
Visų organizuotos grupės narių turtas laikinai apribotas, jo vertė viršija 2,5 mln. eurų.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2019–2022 metais grupė, siekdama nuslėpti ir įteisinti iš akcizinių prekių kontrabandos gautas lėšas, pirko nekilnojamąjį ir kitokį brangų turtą, galimai klastojo sandorių dokumentus – paskolas, pirkimo–pardavimo sutartis kitų asmenų vardu, nuslepiant tikrąją lėšų kilmę ir su įsigytu turtu susijusias nuosavybės teises.
Pareigūnai įtaria, kad nusikalstamos grupės nariai taip pat įsigijo dvi Lietuvos statybinių medžiagų gamybos ir asfalto klojimo bendroves, kurioms vadovauti paskyrė savo narius.
Anot FNTT, įrodymai leidžia manyti, kad neteisėtu būdu įgytos lėšos buvo panaudotos šių bendrovių veikloje – įsigytos gamybinės patalpos, įranga, medžiagos. Skaičiuojama, kad bendrovėms galėjo būti pervesta daugiau nei 1,2 mln. eurų.
„Siekdami nuslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu gautas pinigų lėšas organizavo tam tikrų fiktyvių sandorių grandines (...) nusikalstomu būdu gautos lėšos buvo investuotos į dvi įmones, veikiančias Lietuvoje. Viena iš jų užsiima statybos darbais, kita iš jų užsiima statybinių medžiagų gamyba, tiek viena tiek kita įmonė, gavusi tas lėšas, investavo jas į savo veiklą, tai buvo nupirktos ir patalpos, buvo nupirkti ir įrenginiai“, – žurnalistams teigė R. Šadianecas.
Pajamas grupės organizatorius ir kiti nariai galimai grindė fiktyviais dokumentais, neva įrodančiais, kad jos gautos iš prekybos juoduoju ir spalvotuoju metalu. Be to, grupės nariai mėgavosi prabanga – pirko nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir užsienio šalyse, brangius, dažnai ir 300 tūkst. eurų vertės automobilius, lėktuvą, kurio vertė viršija 200 tūkst. eurų.
Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroro Laimono Petreikio tegimu, už nelegalias lėšas įsigyto turto gali būti ir daugiau.
„Bendra apriboto turto verte siekia virs 2,5 mln. eurų, bet ta turto paieška dar nesustojo“, – sakė L. Petreikis.
Siekdami surinkti kuo daugiau įrodymų, beveik 100 FNTT pareigūnų, bendradarbiaudami su Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnais, atliko 25 kratas Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Marijampolėje, įtariamųjų būstuose, automobiliuose, sandėliukuose, darbovietėse, gamybinėse patalpose.
„Kratos buvo atliktos labai plačiai geografiškai, praktiškai visoje Lietuvoje – apėmė ir Kauną, Vilnių, Mažeikius, Marijampolę. (...) Ir tos vietos labai skirtingos ir jų teritorija labai plati“, – nurodė L. Petreikis.
Per kratas buvo aptiktos slėptuvės, vien jose rasta daugiau nei 700 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Be to, paimta 1 kilogramas investicinio aukso luitų, kurių vertė per 60 tūkst. eurų, juvelyriniai dirbiniai, prabangūs laikrodžiai ir pan. Skaičiuojama, kad bendra paimto turto vertė gali viršyti 100 tūkst. eurų.
Anot FNTT, organizuotos grupės nariai laikėsi ypatingos konspiracijos, kratų metu buvo bandoma sunaikinti mobiliojo ryšio telefonus, kitus įkalčius. Iš jų paimta 40 telefonų, kuriuos, įtariama, jis nuolat keitė. Surasta ir paimta mobilaus ryšio slopinimo įranga ir panašios priemonės, kurių tikslas buvo apsisaugoti nuo teisėsaugos pareigūnų.
„Nustatyta ir tokia šokiruojanti situacija, kad nepaisant to, kad tie asmenys turėjo daug turto, daiktų, jais naudojosi, bet buvo ir tokių atvejų, kai mes fiksavome, kad jie ir jų šeimos nariai kreipdavosi pagalbos į valstybės institucijas siekdami gauti kažkokią finansinę pagalbą, nes nei parodydavo tas turimas lėšas, nei parodydavo savo turimas kažkokias pajamas“, – aiškino R. Šadianecas.
Ikiteisminio tyrimo metu, bendradarbiaujant su kitų Europos Sąjungos valstybių teisėsaugos pareigūnais, buvo apribotas turtas ir užsienio valstybėse – Ispanijoje, Belgijoje, Čekijoje.
Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.
Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą Baudžiamasis kodeksas numato griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki septynerių metų.
