„Dažniausiai žmonės atvyksta jau po nelaimės. Kažkas įvyksta, žmonės pasimeta, o kai kuriais atvejais toji nelaimė pasibaigia labai skaudžiai. Tada jie ateina į [pirmos pagalbos] mokymus sakydami, išmokykit, nes daugiau nebenoriu prarasti savo artimo žmogaus. Juk kartais mes esame vieninteliai, nuo kurių veiksmų priklauso kito gyvybė.
Įmonėse taip pat būna: sako, pas mus įvyko nelaimė, ir mes supratom, kad reikia pirmos pagalbos mokymų. Baisu – žmonėms reikia nelaimės, kad suprastų, kaip svarbu mokėti padėti“, – komentuoja A. Jankauskienė.
Instruktorė pastebi, kad dauguma ateinančių mokytis teikti pirmąją pagalbą įgūdžių neturi arba juos pamiršo.
„Kažkas vairavimo teises laikė, kažkas įsidarbinant [mokėsi]. Bet visi sako, kad vis tiek nieko nemoka. Problema yra ta, kad turime daug mokymų, kurie yra tikrai nekokybiški: mes ateiname, gauname parašą apie išklausytus kursus ir keliaujam namo. Reikia mokėti gelbėti gyvybes, o ne turėti pažymėjimą, kad tu gali tą padaryti.
Dažnai įsivaizduojame, kad kažkam gali atsitikti nelaimė, bet mums tai tikrai niekada nenutiks. O kai tai įvyksta, žmonės ateina antrą kartą, bet tada jau sako: noriu išmokti padėti“, – teigia A. Jankauskienė.
Tiki keistais mitais
Anot LRK lektorės, žmonės vis dar tiki įvairiais mitais apie pirmąją pagalbą. Jie atsiranda dėl žinių trūkumo, pasenusių pirmosios pagalbos principų, taip pat filmų įtakos.
Beveik kiekvienu nelaimės atveju galima išskirti taisykles, kurios klaidina žmonės. A. Jankauskienė su naujienų portalu tv3.lt aptarė dažniausiai pasitaikančius mitus apie pirmąją pagalbą.
Mitas Nr. 1: užspringusiam žmogui reikia patrankyti per nugarą
Labai dažnai pasitaikantis mitas – jei žmogus užspringo, reikia trinktelti per nugarą. Pasak A. Jankauskienės, pagalbos metodai priklauso nuo užspringimo lygio.
„Žmogus gali užspringti dviem būdais. Pirmuoju atveju jis kosės ir dar galės kalbėti. Antruoju žmogus užspringsta tiek, kad nebepajėgia kosėti, nebegali kalbėti, ima dusti, keičiasi jo veido spalva.
Jei žmogus daug kosėja, reikia jam tai leisti. Tai pats efektyviausias būdas iš plaučių išstumti svetimkūnį. Užspringusįjį prilaikome ir palenkiame į apačią. Svarbus ir psichologinis palaikymas: žmogų raminame, raginame jį išsikosėti.
Rimtesnė pagalba prasideda tada, kai žmogus nebegali nei kosėti, nei kalbėti. Jam darosi sunku kvėpuoti. Tuomet turime tik 30 sekundžių – per tiek laiko užspringus galima netekti sąmonės.
Pirmiausia, prilaikome žmogų per pečius, palenkiame ir 5 kartu stuktelime tarp menčių. Šis veiksmas turi būti ir į žmogų, ir viršų, tarsi kablys. Žinoma, stuktelėti reikia tvirtai, kitaip pagalba bus neefektyvi.
Tuomet iš karto, atliekame Heimlicho manevrą: prilaikydami žmogų apkabiname per liemenį iš nugaros, dedame kumštį virš jo bambos, su kita ranka apglėbiame ir smarkiai stumiame kumštį į žmogų ir į viršų. Šiuos metodus keičiame, kol asmuo atspringsta“, – primena A. Jankauskienė.
Anot instruktorės, baisiausia, kai mokymų dalyviai pasakoja, kad vaikus nuo užspringimo gelbėtų pakratę už kojų žemyn galva.
„Tai gali pasibaigti sunkiomis stuburo traumomis ir net neįgalumu, – sako lektorė. – Deja, panašių mitų dar yra be galo daug.“
Mitas Nr. 2: nudegimus reikia patepti aliejumi, nestipriai nudegus galima ir grietine
Nudegę daugelis lietuvių pirmiausia griebiasi liaudiškų metodų. Vienas iš populairiausių – įkaitusias vietas „gydyti“ aliejumi, sviestu ar grietine. Tačiau tokie gydymo būdai yra ne tik neveiksmingi, bet ir žalingi.
„Kai paklausiu mokymų dalyvių, iki kokios temperatūros gali pakilti aliejus, jie ima galvoti, kad aliejus gali labai greitai įkaisti. Tuomet vėl klausiu, kaip manote, kodėl ant nudegusios vietos teptumėte aliejų, kuris dar labiau įkais? Tada pasidaro aišku – aliejiniai produktai nėra geras pasirinkimas.
Tačiau dauguma jau žino, kad nudegusią vietą reikėtų pakišti po drungnu tekančiu vandeniu maždaug 20-iai minučių. Jokiu būdu nevėsiname nudegusios vietos šaltu vandeniu ir nededame ledo. Oda ir taip jau yra įkaitusi, todėl dideli temperatūrų skirtumai gali dar pabloginti nudegimą“, – įspėja A. Jankauskienė.
Mitas Nr. 3: nualpusį žmogų gaiviname amoniaku
Anot LRK instruktorės, dažnai daroma klaida – stengtis pakelti nualpusį žmogų. Iš tiesų jo širdis vis dar plaka, tik dėl tam tikrų priežasčių smegenyse pritrūko deguonies, todėl nualpusįjį pabudinti užtenka vieno paprasto veiksmo.
„Jei žmogus neturi sąmonės, bet kvėpuoja, tereikia pakelti jo kojas. Tai padarius, kraujas su deguonimi greitai keliaus į smegenis ir žmogus turėtų atsibusti. Tiesa, reikėtų dar šiek tiek ramiai pagulėti, o tada jau galima bandyti nukentėjusįjį pakelti“, – paaiškina A. Jankauskienė.
Tačiau jei žmogus nekvėpuoja, pakelti kojų neužteks. Tuomet būtina greitai reaguoti ir skubiai atlikti gaivinimą.
Mitas Nr. 4: širdies masažo metu galima sulaužyti šonkaulius
Dažnai žmonės bijo, kad širdies masažo metu sulaužys šonkaulius, o šie pradurs plaučius. A. Jankauskienė sako, jog tai įmanoma, tačiau lūžiai nebus didžiausia tragedija: „Šonkauliai gali lūžti, tarkime, jei nukentėjusysis šlapias ir mūsų rankos sudrėko atliekant gaivinimą nuslydo. Gali būti ir trakštelėjimo garsas, kuris ne vieną išgąsdins.
Bet įsivaizduokime dvi situacijas: vienu atveju jūsų artimiausiam žmogui darant širdies masažą lūžo trys šonkauliai, bet jis išgyveno. Kita situacija – aplinkiniai nusprendė negaivinti, nes labai bijojo kažką sulaužyti, todėl jūsų artimasis neišgyveno. Tai ar kyla klausimą, ką rinktis? Juk viskas, kas gali sulūžti, sugis. O tai, kad žmogus liktų gyvas, yra svarbiausia. Be to, už gaivinimo metu sulaužytą šonkaulį niekas nenubaus“, – patikino LRK instruktorė.
Ji primena, kad nelaimės atveju abejoti nėra kada – po širdies masažo iškart būtinas dirbtinis kvėpavimas. Jei to nėra, apie 90–95 proc. rimtų nelaimių atvejų baigiasi mirtimi.
Mitas Nr. 5: jei padėsiu žmogui tiksliai nežinodamas kaip, padarysiu daugiau žalos nei naudos
„Dažnas iš anksto nusiteikia, kad negalės padėti. Aišku, tas priešiškumas atsiranda iš baimės, o baimė iš nežinojimo, kas mūsų laukia. <...> Žmonės galvoja: o jei gaivinsiu ir kažką ne taip padarysiu ir kitam bus blogiau? Tada aš klausiu: o kas gali būti blogiau už tai, kad žmogus nebekvėpuoja?
Gajus požiūris, kad jei aplink yra daug žmonių, kas nors vis tiek iškvies pagalbą. Tačiau yra vadinamasis bystander (stebėtojo – aut. past.) efektas: kuo daugiau žmonių aplinkui, tuo didesnė tikimybė, kad niekas nepadės. Mat niekas neprisiima asmeninės atsakomybės“, – sako A. Jankauskienė.
Jos teigimu, net menkiausios žinios apie pirmąją pagalbą gali nuraminti ir mus, ir išgelbėti kitą žmogų. Galiausiai, jei nepasitikime savo jėgomis, paskambinus bendruoju pagalbos numeriu 112 specialistai turėtų žingsnis po žingsnio paaiškinti, ką privalome padaryti.
Svarbiausia taisyklė – būti savanaudžiu
Nors skamba keistai, gelbėjant kitus svarbiausia rūpintis savimi. Pirmos pagalbos mokymų instruktoriai akcentuoja įvertinti situaciją, visas galimas grėsmes ir tik tada gelbėti kitą žmogų.
„Ironizuoju, kad jeigu būsite patys negyvi, tada jau niekam negalėsit padėti. Aukoti savo gyvybę ir sveikatą yra nesąmonė, nes kitiems jau reikės gelbėti nebe vieną, o du žmones“, – tvirtina A. Jankauskienė.
Mokytis skatina influenceriai
A. Jankauskienė pastebi, kad susidomėjimas pirmos pagalbos mokymais didėja. LRK instruktoriai šių metų turėjo sausį pravedė 84 mokymus per mėnesį, vasarį – 72, kovą – 130, balandį – 118. Į kursus, kurie kainuoja apie 25 eurus, ateina apie 850 žmonių per mėnesį.
Anot LRK lektorės, didelį susidomėjimą rodo mamos, norinčios sužinoti, kaip nutikus nelaimei padėti savo vaikui. Taip pat mokymuose aktyviai dalyvauja įmonės. Nors pirmos pagalbos kursų baigimo pažymėjimas išrašomas 5 metams, kai kurie kolektyvai žinias atnaujina kasmet.
A. Jankauskienė sako, kad mokytis suteikti pagalbą dalį žmonių paskatino influenceriai. 2022 m. vyko LRK komunikacijos kampanija „Antroji pagalba“. Jos metu garsioms šalies asmenybėms išsiųsti antrosios pagalbos rinkiniai, kuriuose: kapų žvakės, lavonmaišis, urna pelenams ir kiti daiktais, kurių gali prireikti žmogui mirus.
Kampanijos mintis – jei nemoki suteikti pirmosios pagalbos, belieka pasiruošti tik antrajai – laidojimui. Anot A. Jankauskienės, šiuo rinkiniu pasidalijusios garsenybės ir influenceriai paskatino daugiau gyventojų ateiti į pirmos pagalbos mokymus.
Ne mažiau prisidėjo ir karas Ukrainoje. Kaip pasakoja LRK instruktorė, Rusijai įsiveržus į Ukrainą lietuviai sunerimo, ar mokėtų apsaugoti save ir kitus.
