Apie tai, kada galima sudaryti antrą santuoką bažnyčioje, kodėl Bažnyčia nepripažįsta skyrybų kaip santuokos nutraukimo ir kaip reikėtų suprasti auką už sakramentus, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas.
Antra santuoka bažnyčioje galima ne visais atvejais
Pasak kunigo, antroji bažnytinė santuoka gali būti sudaroma tam tikromis aplinkybėmis. Vienas tokių atvejų – kai žmogus tampa našliu arba našle.
„Antra galimybė yra, jeigu pirmoji sudaryta santuoka bažnytinė yra pripažįstama negaliojanti“, – aiškina M. Šlaustas.
Jis pabrėžia, kad Bažnyčia skyrybų nesuteikia, nes pati santuoka laikoma neišardomu ryšiu. Vis dėlto tam tikrais atvejais gali būti nagrinėjama, ar pirmoji santuoka apskritai buvo galiojanti nuo pat jos sudarymo pradžios.
Pasak kunigo, žmogus, manantis, kad santuoka galėjo būti sudaryta netinkamai, pirmiausia turėtų kreiptis į savo parapijos kleboną, kuris padėtų įvertinti situaciją ir, esant pagrindui, kreiptis į bažnytinį tribunolą.
„Klebonas, matydamas, ar yra, ar nėra pagrindo, padeda žmogui parašyti prašymą, kreipiantis į bažnytinį tribunolą“, – pasakoja dvasininkas.
Anot jo, bažnytinis tribunolas nesprendžia, kas buvo kaltas dėl skyrybų ar vertina pačių santykių nutrūkimą. Jo užduotis – išsiaiškinti, ar santuokos sudarymo metu buvo visos būtinos sąlygos galiojančiai santuokai ir ar nebuvo aplinkybių, kurios galėjo ją padaryti negaliojančią nuo pat pradžių.
„Gali būti, kad trūksta laisvos valios, arba apgavystė, nutylėjimas vieno iš sutuoktinių, pavyzdžiui, išankstinis nusistatymas neturėti vaikų, kurio nebuvo pasakęs kitam partneriui.
Arba atėjo į santuoką vien dėl to, kad kažkas liepė, arba dėl to, kad gėda, aš jo nemyliu, bet kažkaip sutikau. Arba buvo nesubrendimas, nesupratimas santuokos esmės. Įvairiausių tų priežasčių gali būti“, – teigia M. Šlaustas.
Auka už santuoką – ne mokestis už sakramentą
Kitas dažnai žmonėms kylantis klausimas – ar už santuoką bažnyčioje reikia mokėti ir ar egzistuoja nustatyta suma. Kunigas pabrėžia, kad sakramentai nėra parduodami, o žmonių aukos skirtos prisidėti prie bažnyčios išlaikymo.
„Visi santuokų sakramentai bažnyčioje yra teikiami kaip Dievo tautai, kaip Dievo malonės ženklas. Tačiau kai kurie sakramentai, kai žmonės prisideda auka už santuoką, už krikštą, jie prisideda prie bažnyčios išlaikymo“, – aiškina jis.
M. Šlaustas pabrėžia, kad aukos bažnyčioje nereikėtų suprasti kaip išmaldos. Pasak jo, tai nėra atsitiktinis pinigų davimas, o tikinčio žmogaus sąmoningas prisidėjimas prie bendruomenės ir bažnyčios išlaikymo.
Kunigas aiškina, kad pati aukos sąvoka reiškia ne tai, kas lieka nuo kitų išlaidų, o žmogaus norą prisidėti prie vietos, kurioje jis gauna Dievo malonę. Anot jo, žmogus turėtų pagalvoti, kokią vietą jo gyvenime užima pati sakramento esmė ir kiek dėmesio skiriama tik išorinei šventės pusei.
„Visada yra klausimas, kur yra jo prioritetas ir suvokimas, kiek turiu paaukoti bažnyčiai, kiek kainuoja mano kitos išlaidos, kurios yra tik šventės papuošimas, ir kiek bažnyčiai, kurioje aš gaunu Dievo malonę ir prisidedu prie tos bažnyčios išlaikymo“, – sako M. Šlaustas.
Pasak jo, tikinčiųjų bendruomenė turi prisidėti prie bažnyčios išlaikymo, tačiau tai nėra mokestis už paslaugą.
„Tai ne mokestis, jis tik yra auka, bet aukos dydį gali nustatyti“, – pabrėžia kunigas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
