Apie tai, ar kilęs skandalas gali pakenkti Nausėdai ir ar valdantieji organizuos apkaltą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos teisininkas, politikas Vytautas Bakas ir Seimo narė Agnė Širinskienė.
Ką galėtumėt pasakyti dėl kandidato į prezidentus tikrinimo, kodėl tai galėjo būti nusikalstama?
V. Bakas: Kiekvienoje demokratinėje valstybėje žvalgyba turi labai griežtai,
laikytis politinio neutralumo principų, ji negali būti lojali kažkokiam politikui, privalo užtikrinti nacionalinio saugumo interesų apsaugą, įskaitant ir rinkimų sistemos apsaugą bendrąja prasme.
Jeigu žvalgybos tarnybos pareigūnas ar vadovas pradeda rinkti informaciją ir talkinti konkretaus kandidato rinkimų kampanijai, tokia veikla yra nesuderinama su žvalgybos uždaviniais ir yra vertinama kaip nusikaltimas. <...>
Svarbu tai, kad Gitanas Nausėda ir jo komandos nariai tikslingai susitikinėjo su tais asmenimis slapta. Kai buvo svarstomas sankcijų baltarusiškoms trąšoms klausimas, Prezidentūra aktyviai priešinosi, darė spaudimą Užsienio reikalų ministerijai. <...>
Mes turime reikalą su mūsų valstybės, jos institucijų bei sprendimų priėmėjų atsparumu. Žvalgybos tarnybos privalo tuo rūpintis, o ne talkinti.
Išvadose skelbiama, kad šalies vadovas yra pažeidžiamas dėl sąsajų su baltarusiškomis trąšomis besiverčiančiu verslu, ar galite paaiškinti plačiau?
V. Bakas: Mes, kaip komisija, deja, buvom, švelniai tariant, šokiruoti, kai išaiškėjo, kaip surinkta informacija buvo panaudota. VSD skirtingais laikotarpiais buvo pateikti 4 sąrašai, juose buvo kelios dešimtys asmenų ne šiaip susijusių su baltarusiškomis trąšomis, tačiau ir su politiniais režimais, diplomatais, specialiosiomis tarnybomis.
Didžiulė problema, kai prezidento aplinkoje yra tokie žmonės. <...> Iš surinktų duomenų galima daryti išvadą, kad jis gavo duomenis apie asmenų patikrą, bet, nepaisant to, ryšius toliau palaikė.
Ponia Širinskiene, kaip jūs vertinate tokius rimtus kaltinimus?
A. Širinskienė: Žmogui, kuris nėra skaitęs pagrindžiančių dokumentų yra sunku vertinti, nes, tarkime, tas komisijos teiginys, kad slapta susitikinėjo ne štabe, tai įstatymas kandidato neįpareigoja susitikimus rengti štabe, jis gali tai daryti ir kavinėje, ir namuose. Tai nežinant to turinio, ar tikrai buvo bandoma slapstytis, išlieka galimybė manipuliuoti.
Šiuo atveju, atsitrauktai žiūrint į situaciją, kyla klausimas, kur yra žmogaus teisės, kai tarnybos atsisako išslaptinti tokią medžiagą ir gali sukurti aplink žmogų tam tikrą regimybę. Tarnybos gali turėti daug priežasčių informacijos neišslaptinti, bet ta visuma, kuri dabar yra sukritusi, meta tam tikrą šešėlį ant prezidento.
Manau, kad prezidentas turėjo galimybę bent jau raštu į jam iškeltus klausimus atsakyti, nes, kai matai, kad jie neatsakyti, kyla klausimas, ar prezidentas pasinaudojo teise neliudyti prieš save. Rinkėjai bus tie teisėjai, kurie vertins, ar tie klausimai yra politiškai sukonstruoti, likus keletui mėnesių iki rinkimų, ar jie yra pakankamai rimti.
Likus trims mėnesiams iki rinkimų, ar apkalta reali?
A. Širinskienė: Tikrai nereali. Dėl to, kad surinkti duomenys turės būti vertinami iš naujo, be to dokumentai, kuriais gali remti kaltinimus, turi būti išslaptinti.
Visą pokalbį rasite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
