• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Humanitarinių naujienų agentūra AlertNet (Thomson Reuters projektas) paviešino ataskaitą, skirtą bado problemai pasaulyke. Joje aptariama biržinių spekuliantų kaltė dėl kainų augimo ir bado plitimo pasaulyje.

REKLAMA
REKLAMA

1. „Žmonės badauja, nes rinkos atitolusios nuo pusiausvyros. Produktų kainos auga ir neturi nieko bendro su realia maisto verte ir jo pasiekiamumu“,  - teigia Yaneer Bar-Yamas, Anglijos kompleksinių sistemų instituto direktorius. Šis institutas tiria, kaip biržų spekuliacijos paveikia produktų kainas. Ir nors jų prekeiviai tikina, kad kainas kelia auganti žmonių populiacija, kuri 2050 metais pasieks 9 milijardus žmonių, kai kurie specialistai linkę manyti, kad kainų augimui įtakos turi keli veiksniai, tame tarpe ne tik gyventojų skaičiaus augimas, bet ir kylančios naftos kainos, eksporto ribojimas ir klimato kaita.

REKLAMA

2. „Produktų rinkų dereguliavimas sukėlė nepastovumo augimą ir padarė įnašą į produktų kainų augimą, dėl ko milijonai žmonių visame pasaulyje susidūrė su badu ir skurdu“, - teigia Pasaulinio judėjimo už vystymąsi atstovė Christine Haigh. Iki to laiko, kai buvo įvykdytas JAV inicijuotas dereguliavimas, finansiniai instrumentai žemės ūkio produkcijai fermerių ir prekeivių buvo naudojami tik apsaugai nuo tokios rizikos, kaip blogas derlius. Tačiau per paskutiniuosius metus investuotojai investavo beprecedentinį kiekį pinigų į žemės ūkio biržų prekes. Jie tapo pagrindiniai žaidėjais šioje rinkoje – per pastaruosius penkerius metus investicijos į biržinius produktus iš bankų ir fondų išaugo iki 126 milijardų dolerių, prieš penkerius metus investicijos tesiekė 65 milijardus dolerių.

REKLAMA
REKLAMA

3. 2011 metais bižų produktų rinka nustojo funkcionuoti kaip švari rinka, kurioje kaina nustatoma pagal paklausą ir pasiūlą. Spekuliantų veikla kainas nuvedė į šalį nuo lygių, kuriuos nustato pagrindinės priežastys.

„Trumpalaikės spekuliacijos sukelia daug triukšmo“,  -sako Ashokas Shahas, investicijų kompanijos „London&Capital“ direktorius. Prekių kainos keičiasi per daug plačiame diapazone, todėl tokie pokyčiai negali būti tik dėl paklausos ir pasiūlos santykio. Pavyzdžiui, kviečių kainos išaugo 46 proc. nuo 2008 metų sausio mėn. Iki vasario, iki gegužės mėn. nukrito iki tokio paties lygio ir vėliau vėl išaugo 21 proc. birželį, kad vėliau vėl nukristų rugpjūčio mėn.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

4. Kai kurie bankai, nors dar neįrodyta, kad spekuliantų veiksmai gali sukelti biržinių maisto prekių kainų augimą, dėl viso pikto pareiškia apie tai, kad jie nuo panašių operacijų susilaiko.

Taip, vokiškasis „DekaBank“ pareiškė, kad atsisako investicijų į tokius pagrindinius produktus kaip soja, kviečiai, kukurūzai ir mėsa. „Akademinė diskusija šia tema baigta, bet mes negalime atmesti, kad panašūs veiksmai gali sukelti kainų augimą“, - pasakė banko atstovas.

„Deutsche Bank“ savo socialinėje ataskaitoje pareiškia, kad nesiruošia daugiau kurti naujų gamybinių finansinių instrumentų, kurių pagrindą sudaro žemės ūkio prekės. Kol nebus ištirta, kaip finansinė veikla veikia produktų kainas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų