REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po daugiau nei dviejų mėnesių sporto aistruolius prie televizijos ekranų prikaustys ilgai lauktas didžiausias žiemos renginys – Sočio olimpinės žaidynės. Skirtingai nei vasaros olimpiadoje, Lietuvos delegacija kaip visada bus negausi – geriausiu atveju mūsų šaliai atstovaus 9 sportininkai.

Po daugiau nei dviejų mėnesių sporto aistruolius prie televizijos ekranų prikaustys ilgai lauktas didžiausias žiemos renginys – Sočio olimpinės žaidynės. Skirtingai nei vasaros olimpiadoje, Lietuvos delegacija kaip visada bus negausi – geriausiu atveju mūsų šaliai atstovaus 9 sportininkai.

REKLAMA

Prieš aštuonerius metus labiausiai laukėme geriausių Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovų Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago pasirodymo, o vasarį užgniaušime kvapą, kai ant ledo pasirodys 19-metė čiuožėja Agnė Sereikaitė. Tiesa, ji nešoks ir nedemonstruos meniško pasirodymo, o išvysčiusi iki 50 km/h greitį čiuoš trumpuoju taku.

„Akropolio“ ledo arenoje treniravosi mano giminaičiai. Pasiūlė prisidėti, ir sutikau“, – portalui Balsas.lt pasakoti, kaip įsisuko į tokią sporto šaką, pradėjo vilnietė. Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje sąlygų treniruotis žiemos sporto atstovams nėra, o norint ką nors pasiekti ir garsinti tėvynės vardą reikia keliauti svetur. A. Sereikaitė taip ir padarė. Mergina jau ketverius metus gyvena Čekijoje. Į savaitės trukmės stovyklas sportininkė važiuodavo, kai tik pradėjo treniruotis, paskui ėjo mėnesiai, praleisti Slovakijoje, o vasaros – kaimyninėje Latvijoje. Galimybę tobulėti toli nuo gimtinės apmoka Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).

REKLAMA
REKLAMA

– Tėvai neišsigando, kad pasirinkai pavojingą sporto šaką? – paklausėme A. Sereikaitės.

– Kai pradedi čiuožti, dar nesugebi pasiekti didelio greičio, tam reikia daug treniruočių ir patirties. Vos ėmus sportuoti, ši veikla neatrodė pavojinga. Dabar čiuožiu labai greitai, bet moku tą greitį kontroliuoti.

REKLAMA

– Kaip suderinai mokslus su sportu?

– Teko paplušėti, kad viską spėčiau. Neturėjau galimybės dalyvauti net išleistuvėse, nes po egzaminų teko grįžti treniruotis į Čekiją.

– Kaip atrodo tavo laisvalaikis, kai nėra varžybų ir treniruočių?

– Pirmiausia ilsiuosi. Patinka eiti apsipirkti, lankytis kine, susitikti su draugais, vaikščioti po miestą.

– Esi vadinama Lietuvos olimpine viltimi žiemos olimpiadose. Kokia tavo pasiekimų paslaptis?

– Manau, nėra čia jokios paslapties, daug treniruojuosi ir atkakliai siekiu rezultato. Niekada nepasiduodu, noriu viską atlikti kuo įmanoma geriau. Labiausiai padeda treneris, jaučiu didelį šeimos bei draugų palaikymą.

REKLAMA
REKLAMA

– Kai Rūta Meilutytė iškovojo olimpinį medalį, Lietuvoje buvo pradėti statyti ir renovuoti baseinai. Kaip manai, jeigu iškovotum medalį, gal žiemos sporto padėtis mūsų šalyje pasikeistų?

– Veikiausiai pasikeistų požiūris ne tik į čiuožimą, bet ir į visą žiemos sportą. Tačiau jei norima turėti žiemos sporto olimpinį čempioną, reikia sudominti vaikus jau dabar, o ne laukti, kol kas nors iškovos medalį.

– Per varžybas tenka išvysti, kaip čiuožėjai skaudžiai susižeidžia, o krisdami pačiūžomis persipjauna kojas ir rankas. Nejauti baimės susižeisti? Ar esi kada nors rimtai susižalojusi?

– Kaip ir sakiau, kontroliuojame save ir savo greitį, dažniausiai krintama dėl ledo ar pačiūžių kaltės arba kai įvyksta koks nors kontaktas tarp kelių čiuožėjų. Niekam nepatinka kristi, bet baimės nejaučiu. Niekada nebuvau susižeidusi ant ledo (tris kartus spjauna per kairį petį – red. past.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Su kuo galėtum palyginti pačiūžų aštrumą? Vaisių perpjautų?

– Jeigu perpjauna koją, manau, visus mums žinomus vaisius taip pat perpjautų (juokiasi).

– Stipriausios tavo konkurentės – azijietės. Sklinda kalbų, kad jos dažnai susimoko prieš europietes, kurių čiuožimo rungtyje nėra daug. Esi tai pati patyrusi?

– Esu. Tai įvyko per pasaulio jaunimo čempionatą, kuris vyko Varšuvoje, čiuožiant 500 metrų distanciją. Priekyje čiuožė trys kinės ir akylai mane stebėjo, bandė visaip blokuoti ir neleido aplenkti.

– Kokia didžiausia tavo svajonė?

– Kadangi patekau į olimpines žaidynes, tai reikės naujos svajonės (šypsosi). Jaučiu, kad į mane sudėta daug vilčių. Nenoriu nieko nuvilti. Dabar dirbu savo darbą, tobulėju ir kiekvieną dieną vis labiau pasitikiu savimi.

REKLAMA

– Turi idealą, į kurį lygiuojiesi?

– Greitojo čiuožimo srityje – amerikietė Katherine Reutter, bulgarė Evgenia Radanova, Lietuvoje – olimpinė čempionė Vida Vencienė.

– Ką pasakytum žmonėms, kurie teigia, kad žiemos sportas ir čiuožimas nėra įdomu?

– Kiekvienas turi savo nuomonę. Mano manymu, kiekvienas sportas yra savotiškai įdomus. Jeigu visi Lietuvos sportininkai jaustų didesnį palaikymą, gal galėtume tikėtis geresnių rezultatų (šypsosi)?

– Biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė yra prisipažinusi, jog sulaukė pasiūlymų atstovauti kitai valstybei ir atsisakyti Lietuvos pilietybės, nes daug treniruojasi užsienyje. Tu taip pat negyveni tėvynėje ir esi laikoma viena perspektyviausių čiuožėjų pasaulyje. Esi gavusi tokių pasiūlymų?

REKLAMA

– Jeigu ir gaučiau, niekada nesutikčiau.

TIK FAKTAI

Greitasis čiuožimas – viena šviežiausių žiemos sporto šakų olimpinėse žaidynėse, 1992 metais debiutavusi Albervilio olimpiadoje.

Geriausia Lietuvos čiuožėja A. Sereikaitė 2012 metais Australijoje tapo pasaulio jaunimo vicečempione 500 metrų distancijoje, 1 000 m trasoje liko penkta, o 1 500 m – aštunta. Šiais metais vykusiame Europos čempionate Švedijoje pagrindinėje savo rungtyje – 500 m distancijoje – ji užėmė aukštą 6 vietą, 1 000 m – liko keturiolikta, o 1 500 m – trylikta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų