Pernai Lietuvoje užregistruota 72 tūkst. 448 nusikalstamos veikos, užpernai registruotos 83 tūkst. 3 nusikalstamos veikos. Pasak ataskaitos, nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimą sąlygojo pernai įsigalioję Baudžiamojo kodekso pakeitimai dėl turto vertės.
Pernai pagal straipsnį dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo nusikalstamų veikų užregistruota 63 proc. mažiau – 1524 palyginti su 4124 užpernai. Kaip pažymima ataskaitoje, tai lėmė pernai įsigalioję pakeitimai, nustatantys, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė yra nuo 3 iki 5 MGL (anksčiau buvo nuo 1 iki 3 MGL) dydžio sumos. Baudžiamajame kodekse įrašytas MGL šiuo metu atitinka 38 eurus.
Pasak generalinio prokuroro, šis naujas reguliavimas lėmė, kad pailgėjo ir vidutinė ikiteisminio tyrimo trukmė – nuo 5,4 mėnesio užpernai iki 7,1 mėnesio pernai. Pasak prokuroro, su nauju reguliavimu buvo atnaujinti ir formaliai nutraukti anksčiau sustabdyti tyrimai, o statistiškai toks tyrimas buvo traktuojamas kaip trukęs ilgiau kaip 20 mėnesių.
„Pasikeitė straipsnis dėl nedidelės vertės turto išaiškinimo. Buvo daug bylų sustabdyta, o priėmus naują redakciją tos bylos turėjo būti peržiūrimos, jos automatiškai nebepateko į baudžiamojo įstatymo sritį, faktiškai jas reikėjo nutraukti. Sistemoje buvo fiksuojama, kad daugiau kaip 20 mėnesių truko tyrimas, nors tas tyrimas užsibaigė nutraukimu, o tyrimas anksčiau buvo sustabdytas. Įstatymas, kuris panaikina baudžiamumą ar švelnina, turi grįžtamąją galią, būtent toms visoms veikoms, kurios buvo sustabdytos, jas nutraukus išėjo, kad ikiteisminiai tyrimai truko labai ilgai, daugiau kaip 20 mėnesių“, – BNS sakė E.Pašilis.
Pasak ataskaitos, pakeistus nedidelės turto vertės ribą turėjo būti nutraukta didelė dalis tyrimų dėl smulkių vagysčių, sukčiavimų, turto iššvaistymo, pasisavinimo ir kitų turtinių nusikalstamų veikų. Nesant nusikalstamos veikos požymių pernai nutraukti 5793 ikiteisminiai tyrimai, kurių vidutinė tyrimo trukmė – 23,4 mėnesio, užpernai šiuo pagrindu buvo nutraukti 456 ikiteisminiai tyrimai.
Kaip Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete sakė ataskaitą pristatydamas generalinis prokuroras E.Pašilis, nebaigtų tirti nusikalstamų veikų likutis 2014 metų pabaigoje buvo 35 tūkst. 545, tad vienam prokurorui pernai vidutiniškai teko po 115 naujai užregistruotų nusikalstamų veikų, po 56,6 nebaigtas tirti nusikalstamas veikas, iš viso – po 171,6 nusikalstamą veiką.
Didžiąją dalį – 67 tūkst. 344 atvejai – pernai užregistruotų nusikalstamų veikų sudarė nusikaltimai, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Pernai pirmosios instancijos teisme priimant nuosprendį arba nutraukiant bylą ir dalyvaujant prokurorui išnagrinėtos 9613 baudžiamųjų bylų, užpernai tokių buvo 12 tūkst. 774. Kaip pažymima ataskaitoje, pernai didesnė dalis (39,1 proc.) baudžiamųjų bylų išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą (2014 metais ‒ 36,3 proc.), prokurorams vis dažniau pasirenkant ekonomiškesnį procesą.
Anksčiau po susitikimo su Seimo pirmininke pasiūlęs Generalinės prokuratūros ataskaitos pristatymą grąžinti į Seimo salę, E.Pašilis trečiadienį BNS sakė, kad tokią formą – pristatymą Teisės ir teisėtvarkos komitete – pasirinko pats komitetas, galbūt nenorėdamas prieštaros su Konstitucinio Teismo išaiškinimu.
„Toks komiteto sprendimas. Mes nebūtume prieštaravę ir Seimo plenarinėj sesijoj pristatyti, bet šiuo atveju komitetas sprendė, kokiu būdu pristatyti“, – sakė E.Pašilis.
2014 metų sausį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimas negali iš generalinio prokuroro reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų parlamento ar Vyriausybės pritarimo, nes tai prieštarauja prokuroro nepriklausomumui. Iki tol generaliniai prokurorai Seimui kasmet teikdavo veiklos ataskaitas, o parlamentarai balsuodavo, ar joms pritaria, ar ne. Po KT išaiškinimo generalinis prokuroras ataskaitą tiesiog pristatydavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Generalinės prokuratūros ataskaitos klausimas KT svarstytas po to, kai Seimas 2013 metais nepritarė tuometinio generalinio prokuroro Dariaus Valio pateiktai ataskaitai. Parlamente tuomet kilo iniciatyvos dėl generalinio prokuroro, bet ginčas persikėlė į Konstitucinį Teismą, kuris pateikė minėtą išaiškinimą.
