Tautiečius, praradusius paskutines viltis rasti darbą Lietuvoje, bado šmėkla gena į Europą. Ten jie tikisi darbo ir uždarbio, tačiau vis dažniau įkliūva į sukčių spąstus. Ir vietinių, ir užsieninių.
Brangios paieškos
Studentas Mindaugas iš Kauno vasarą panoro padirbėti užsienyje, mat pernai uždarbiaudamas Norvegijoje susitaupė ir neblogam automobiliui, ir studijoms. Darbo pasiūlymą jis rado internete. Įdarbinimo agentūra kvietė į Anglijos paukščių fabriką - pakuoti šaldytą mėsą. Dirbti 5 dienas per savaitę po 8 valandas, alga - 1200 svarų per mėnesį. Darbdavys žadėjo parūpinti ir pigų butą, ir maitinimą.
“Už tai agentūrai sumokėjau 400 litų, dar 800 litų pareikalavo už kelionę iki vietos, - pasakojo Mindaugas. - Nors autobusu Angliją galima pasiekti už 350 litų, džiaugdamasis, kad užsidirbsiu pinigų, net pamiršau tokią galimybę.”
Mindaugas į kompaniją pavadino ir draugą. Jiedu į Angliją buvo nuvežti mikroautobusu. Pasitiko vyriškis, kuris iškart nuvežė į būsimą darbovietę.
“Į darbą priėmė, bet ne pakuoti mėsą, o... gaudyti viščiukus. Kai susiraukėme, kad ne tai buvo žadėta, pasiūlė, jei nepatinka, “varyt namo”. Kur dingsime. O atlyginimas, burbtelėjo fabriko atstovė, priklausys nuo to, kiek vištų pagausime. Pirmą dieną sekėsi prastai - aš uždirbau vos 3 svarus, draugas - 4. Nemokamą maitinimą patarė pamiršti, o mažame kambarėlyje, maždaug už 20 kilometrų nuo fabriko esančiame bute, lovų stovėjo tiek, kad įvairių tautų gyventojams būdavo sunku net prasilenkti. Su draugu vienas kitą raminome, kad kaip nors tuos tris mėnesius iškęsime”, - dalijosi prisiminimais kaunietis.
Nors darbštūs vaikinai stengėsi iš paskutiniųjų, jų dienos uždarbį surydavo maistas ir buto nuoma. Galiausiai darbdavys iš jų ėmė tyčiotis. Liepdavo niekur neišeiti, laukti bute, kol paims į darbą, tačiau tuščiai tekdavo prasėdėti ir po keletą valandų, ir po pusdienį. Kai mažai darbo, ir apie gerą atlygį nėra ko svajoti. O kai vieną dieną vaikinai lyg pririšti bute veltui praleido visą dieną, kantrybė baigėsi. Jie susiskambino su Norvegijoje dirbančiu pažįstamu ir, susikrovę lagaminus, išdūmė ten. Draugas jiems surado darbą dažykloje.
“Patyriau beveik pusantro tūkstančio litų nuostolį, - įdarbinimo agentūros paslaugomis piktinosi Mindaugas. - Bet teisybės neieškosiu, nes per savo žioplumą nepasirašiau jokios sutarties. Agentūros atstovė taip pasiūlė. Neva bus “mažiau popierizmo”. Dabar belieka graužtis nagus.”
Komitetas bejėgis
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys, “Vakaro žinių” klausiamas, kas daroma, kad darbštūs piliečiai neįkliūtų į sukčių spąstus, tik bejėgiškai skėsčiojo rankomis.
“Aišku, neramu, kad tokie dalykai dedasi”, - pasidalijo savo jausmais seimūnas. Neramu, nes jo vadovaujamas komitetas pastaruoju metu užverstas skundais, pagalbos prašymais. Tačiau net tai nepriverčia seimūnų bent pirštą pakrutinti, kad situacija pasikeistų. Kaip prisipažino R.Dagys, jokių norminių aktų nėra priimta.
“Darome viską, kad žmonės nebėgtų iš Lietuvos ieškotis darbo užsienyje. Stengiamės išlaikyti darbo vietas, subsidijuojame verslo programas, kad tik įmonės galėtų kvėpuoti. Daug tam skirta lėšų, bet jas reikia efektyviai panaudoti”, - gražbyliavo politikas.
R.Dagys pasigyrė jau seniai kalbantis, kad reikia ką nors daryti užkertant kelius tarpininkų apgaulėms. Tačiau jo kalbos kol kas ir liko tik kalbomis. Vyriausybės nutarimas, sustiprinsiantis įdarbinimo agentūrų priežiūrą, tik rengiamas.
Jis “nuramino”, kad ateityje bus dar blogiau: “Jei ekonominė situacija užsienyje gerės sparčiau nei Lietuvoje, vien Socialinių reikalų ir darbo ministerija ar mūsų komitetas nieko nepadarys, žmonių nesulaikys.”
Tai kam tada tokia ministerija ir komitetas reikalingi?
Padės nebent savi
Pareiškimais dėl sukčiavimo užverstas ne tik Seimas, bet ir policijos pareigūnai. Jų vis daugėja, nes daugėja beviltiškoje situacijoje atsidūrusių gyventojų, kurie griebiasi net šiaudo. Nelegaliu įdarbinimu užsienyje užsiimantys sukčiai klestėjo, kol Lietuva dar nebuvo ES narė, nepriklausė Šengeno erdvei. Pasikeitus politinei geografijai, jie aprimo, tačiau dabar kelia galvas vis drąsiau.
“Patikrinti, ar gražiais pažadais besižarstantis tarpininkas tikrai tesės savo pažadus, labai sudėtinga. Todėl bene vienintelis patarimas visiems apie darbą užsienyje svajojantiems piliečiams būtų toks: nebūkite lengvatikiai, nepatikėkite tuo, kas žadama, neužkibkite ant aferistų meškerės”, - siūlė Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis.
Geriausia tokios pagalbos prašyti užsienyje jau gyvenančių ir dirbančių pažįstamų, giminių, draugų.
Agentūras pamirškit
“Nelabai kuo galime padėti, - “Vakaro žinioms” kalbėjo EURES Lietuva, teikiančios informaciją apie įdarbinimo galimybes užsienyje, patarėja Ginta Alisevičiūtė. - Nors skundų dėl sukčiavimo pastebimai daugėja, tegalime apgailestauti, kad žmonės per daug pasitiki agentūrų pažadais ir vilionėmis.”
Įdarbinimo agentūros su užsienyje darbo ieškančiu asmeniu esą pasirašo ne darbo, o tik paslaugų suteikimo sutartį. Pavyzdžiui, agentūra parengia to asmens gyvenimo aprašymą, jį išsiunčia darbdaviui, sutvarko kelionės dokumentus. Viskas. Kaip jam ten seksis, ar darbdavys priims į darbą - jau ne agentūros reikalas. Apdairiai sukurptoje sutartyje jokia atsakomybė už tai nenumatyta. Todėl net kreipiantis į teismą nuskriaustiesiems rasti teisybę neįmanoma.
Geriausia, anot G.Alisevičiūtės, užsienyje darbo ieškantiems žmonėms veikti savarankiškai, o ne pasikliauti tarpininkais.
“Reikia tiesiogiai darbdaviui siųsti savo gyvenimo aprašymą, - pabrėžė ji. - Mūsų interneto puslapyje nuolat atnaujinama informacija apie laisvas darbo vietas ES šalyse. Reikalingi ir kvalifikuoti darbuotojai, ir nekvalifikuoti. Dažniau apgaunami pastarieji, mat tokie mažiau išprusę, nemoka užsienio kalbų.”
FAKTAI
Šių metų rugpjūčio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo 209,9 tūkst. bedarbių. Palyginti su šių metų liepos 1 d. statistika, nedarbas išaugo 0,4 proc.
Liepos mėnesį į šalies darbo biržas kreipėsi 30,9 tūkst. asmenų - 4,4 tūkst. daugiau nei birželį.
Liepos mėnesį buvo 5,8 tūkst. darbo ieškančių absolventų (18,7 proc. visų bedarbių).
Nuo metų pradžios į darbo biržą kreipėsi 11,8 tūkst. absolventų.
Nedarbas liepos mėnesį sumažėjo Varėnos, Palangos ir Skuodo savivaldybėse. Lazdijų savivaldybėje nedarbo lygis išliko toks pats.
Didžiausias nedarbas liepos mėnesį buvo Druskininkų (13,8 proc.), Panevėžio miesto (13,3 proc.), Mažeikių rajono (13,2 proc.), Akmenės rajono (13,1 proc.), Ignalinos ir Vilniaus rajonų ( 13 proc.) savivaldybėse.
Mažiausias nedarbas - Neringos (2,8 proc.), Trakų rajono (5,6 proc.) ir Elektrėnų (5,5 proc.) savivaldybėse.
Patarimai
Nepulkit stačia galva į “savo laimę”
* Policija perspėja, kad prekyba žmonėmis - nebūtinai merginų ir moterų pardavimas į sekso vergovę užsienyje. Vis daugėja ir vyrų, apgaule išvežamų ir išnaudojamų priverstiniam darbui. Kaip neįkliūti į nusikaltėlių spąstus?
* Nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis dažnai tampa asmenys, patikėję pažadais apie galimybę greitai užsidirbti daug pinigų neturint išsilavinimo, atitinkamo darbo patirties, nemokant užsienio kalbų, nors siūlomas darbas yra kitoje valstybėje, ar susigundę galimybe “nemokamai” pakeliauti po užsienį.
* Tyrimai rodo, kad prekeiviai žmonėmis dažniausiai yra pažįstami asmenys - kaimynai, klasės draugai bei jų artimieji ar pažįstami, net giminės. Iš pradžių įgyjamas pasitikėjimas, potencialios aukos vaišinamos, dovanojami įvairūs daiktai ar teikiamos paslaugos, vėliau pasisiūloma ir įdarbinti, rodomi jų pačių dirbant užsienyje įgyti brangūs daiktai, nuotraukos, pinigai.
* Prieš patikėdami gražiais pažadais pirmiausia sužinokite daugiau apie “geradarį”, supažindinkite su juo savo artimuosius. Jei tai įmonė (modelių, įdarbinimo agentūra ir pan.), reikalaukite sutarties ir įdėmiai su ja susipažinkite, pasidomėkite įmonės veiklos legalumu, paieškokite informacijos internete, kreipkitės į Lietuvos Respublikos atstovybę toje valstybėje ar Lietuvos kriminalinės policijos biure esantį Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių.
* Įvertinkite, ar siūlomas atlygis atitinka jūsų įgytą išsilavinimą bei profesines žinias, ypač užsienio kalbos žinias, jei darbas siūlomas užsienyje. Vykdami neatiduokite savo dokumentų, artimiesiems palikite visą informaciją apie asmenis, su kuriuo ir pas kurį vykstate, jei abejojate dėl savo saugumo ir nenorite atsisakyti kelionės, šią informaciją palikite ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriuje.
* Jei per savo nerūpestingumą patekote į pinkles - esate uždaryti ir neturite galimybės paskambinti, kelkite triukšmą, kad atkreiptumėte aplinkinių dėmesį ir galėtumėte paprašyti pagalbos, jei galite judėti, bėkite ir kreipkitės pagalbos į praeivį gatvėje, vietos policiją, Lietuvos Respublikos atstovybę ar Tarptautinės migracijos organizacijos biurą toje valstybėje.
Virginija Grigaliūnienė
