Kasmetinėje Norvegijos žvalgybos tarnybos (NIS) ataskaitoje teigiama, kad tokios ginkluotės tikslas gali būti siekis lengviau išvengti priešraketinės gynybos sistemų arba kompensuoti esamos įprastos ginkluotės neefektyvumą.
Kai kurios naujosios ginkluotės rūšys nepatenka ir į tradicinių susitarimų dėl ginkluotės kontrolės radarus, rašoma „The Barents Observer“.
Praėjusią savaitę Rusija ir JAV paskutinę akimirką susitarė pratęsti „New START“ (rus. SNV-III) sutartį, tęsiant ankstesnę susitarimų politiką dėl strateginės puolamosios strateginės ginkluotės mažinimo dar penkeriems metams.
Nepaisant nuo Šaltojo karo laikų ženkliai sumažėjusio branduolinio arsenalo pasaulyje, būklė yra gerokai sudėtingesnė negu tais laikais, perspėjama norvegų žvalgybininkų ataskaitoje.
NIS vadovas Nilsas Andreas Stensonesas „The Independent Barents Observer“ pasakojo, kad susitarimas dėl ginkluotės kelia nerimą.
„Mes esame sunerimę, kad SNV-III neužtenka, kad būtų apimtos naujos technologijos“, – pareiškė jis, pridūręs, kad susitarimą būtina atnaujinti.
Ypač nerimaujama dėl dviejų branduolinės ginkluotės pavyzdžių – „Poseidon“ ir „Burevestnik“. „Poseidon“ yra didžiulis bepilotis povandeninis laivas su branduoliniu varikliu, galintis nešti branduolinį užtaisą. „Burevestnik“ (NATO kodas – SSC-X-9 Skyfall) yra sparnuotoji raketa su branduoliniu varikliu, galinti pasiekti bet kurią pasaulio vietą ir gebanti išvengti net ir ateities priešraketinių sistemų.
Bent jau taip planuojama Rusijoje, nes kol kas tai tėra prototipai apie kurių realų veikimą kol kas yra labai mažai informacijos – viešos apskritai nėra jokios, o gandai apie atliekamus bandymus nuo pat 2018-ųjų pasiekia skurdūs.
Šios sistemos kol kas dar nėra parengtos kovai, tačiau bandymus Rusija atlieka šiaurėje, teritorijose, anot Norvegijos žvalgybos vado, „esančiose greta Norvegijos teritorijos“ – Barenco ir Baltosiose jūrose.
2019-aisiais žiniasklaidoje buvo skelbiama apie nesėkmingą „Burevestnik“ bandymą Baltojoje jūroje. Tuomet jūrų poligone atlikto bandymo metu raketa sprogo, o radiacija pasklido 40 kilometrų spinduliu, pasiekusi ir Rusijos karinį miestelį Severodvinską. Skelbiama, kad bandymai Šiaurėje buvo atliekami 2017, 2018 metais, taip pat ir šią žiemą.
Kur ir kaip yra atliekami „Poseidon“ bandymai nėra žinoma, tačiau anksčiau buvo publikuojama šios gigantiškos torpedos nuotrauka „Akademik Aleksandrov“ denyje.
Rusija šiuo metu Severodvinsko gamyklose konstruoja ir išbando atominius povandeninius laivus „Belgorod“ ir „Chabarovsk“, kurie turėtų tapti „Poseidon“ nešėjais.
Didelė rizika
Norvegijos žvalgybos ataskaitoje yra teigiama, kad branduolinė veikla Norvegijos kaimynystėje kelia didelę riziką. Pasak viceadmirolo N. A. Stensoneso, su naujomis ginkluotės rūšimis yra sunku kovoti, nes „jie žemai skraido arba veikia po vandeniu“.
Ataskaitoje patiekiamos trys priežastys, kodėl Rusija tvirtina jaučianti grėsmę ir akcentuoja branduolinio atgrasymo būtinybę. Viena pagrindinių – „NATO artėja prie Rusijos sienų“. NIS neigia klaidingą įsitikinimą, kad NATO kelia grėsmę saugumui.
Tačiau Maskva tariamą strateginio balanso sutrikdymą vadina „egzistencine grėsme“, galinčia pateisinti net ir branduolinio ginklo panaudojimą.
Taktinis branduolinis ginklas
Praėjusiais metais Kremlius pirmą sykį publikavo savo branduolinio atgrasymo politikos programos dokumentą. Jame yra leidžiama suprasti, kad jeigu Rusija susidurs su perspektyva pralaimėti konflikto su NATO metu, vienas iš variantų gali būti taktinio branduolinio ginklo panaudojimas: „siekiant eskaluoti konfliktą iki tokio lygio, kad jis būtų deeskaluotas“.
Norvegų žvalgybos ataskaitoje pažymimas požiūrio pokytis: „Rusija nenustato sau ribų nenaudoti branduolinio ginklo pirmiems“.
Žvalgybininkų ataskaitoje baiminamasi ir to, kad Šiaurėje laikomos branduolinės ginkluotės atsargos. Nors jos ir yra gerai apsaugotos, tačiau transportuojant iš šalies gilumos geležinkeliais ir keliais gali įvykti ir nenumatyta branduolinė katastrofa.
Taikos metu, anot ataskaitos autorių, branduolinės galvutės dažniausiai yra „budėjimo režime“ tik strateginių pajėgų ginkluotėje. „Didžioji branduolinės ginkluotės dalis yra saugyklose ir galimo konflikto metu iš pradžių bus pervežamos į karinius dalinius“, – aiškinama norvegų žvalgybos ataskaitoje.
