Komunistinių laikų disidentas viešosios nuomonės apklausose ilgą laiką buvo tarp didžiausią visuomenės pasitikėjimą turinčių politinių lyderių, todėl manyta, kad sekmadienį jis nesunkiai surinks daugiau nei 50 proc. balsų ir užsitikrins pergalę jau pirmajame rinkimų ture.
B.Komorowskio nesėkmė laikoma įspėjimu, kad šį rudenį numatyti parlamento rinkimai gali sukelti rimtų problemų valdantiesiems liberalams ar netgi pranašauti galimą konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sugrįžimą į valdžią.
62-ejų metų istorikas, laikomas artimu centristinės pakraipos Pilietinei platformai (PO), kuri didžiausiai Vidurio Europos ekonomikai vadovauja nuo 2007 metų, sekmadienį vėlai vakare pripažino pralaimėjimą Andrzejui Dudai (Andžejui Dudai) - 42 metų teisininkui, kurį remia PiS. Antrasis valstybės vadovo rinkimų turas įvyks po dviejų savaičių.
A.Duda pirmajame ture surinko 34,76 proc. balsų, B.Komorowskis - 33,77 proc., o o roko žvaigždė ir politikos naujokas Pawelas Kukizas (Pavelas Kukizas) su 20,80 proc. balsų užėmė trečią vietą, rodo rinkimų komisijos paskelbti galutiniai rezultatai.
„Geltona kortelė PO, - taip rinkimų rezultatus įvertino politologas Stanislawas Mocekas (Stanislavas Mocekas). - Žmonės nenori, kad prie šalies vairo stovėtų komanda, kuri tenkinasi tik šalies valdymu, kasdienių reikalų tvarkymu, tačiau nesiima jokių realių reformų“.
B.Komorowskis, kuris prezidentu buvo išrinktas 2010 metais, kai lėktuvo katastrofoje žuvo jo pirmtakas iš PiS, pirmojo rinkimų turo rezultatus pavadino „rimtu įspėjimu visai valdančiųjų stovyklai“.
2005-2007 metų laikotarpiu, kai vyriausybei vadovavo PiS, Lenkija dažnai pykosi su pareigūnais Briuselyje, o santykiai su sąjungininke Vokietija tapo įtempti.
Partija taip pat laikėsi itin griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu. PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) kaltino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną dėl savo brolio dvynio, prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) žūties per lėktuvo katastrofą, kuri 2010 metų balandį įvyko netoli Rusijos vakarinio Smolensko miesto. Iki šiol nebuvo aptikta jokių įrodymų šiems jo kaltinimams pagrįsti.
Įtakingo dienraščio „Gazeta Wyborcza“ redaktorius Adamas Michnikas rašė apie „įtarumą ir baimę“, kurie tuo laikotarpiu viešpatavo Lenkijoje, kai vyriausybė su korupcija ir buvusių komunistų įtaka kovojo tokiais metodais, kuriuos daugelis lenkų laikė perdėtu valstybės kišimusi.
„Didžiausia staigmena“
Kitas apžvalgininkas Pawelas Wronskis (Pavelas Vronskis) sekmadienio rinkimų rezultatus pavadino „didžiausia pastarųjų metų Lenkijos politikos staigmena“.
Du didžiausi Lenkijos dienraščiai pirmadienį netikėtą B.Komorowskio nesėkmę rinkimuose aiškino jo blankia rinkimų kampanija ir ryšio su rinkėjais praradimu.
Tuo tarpu politikos analitikas Erykas Mistewiczius (Erikas Mistevičius) mano, kad netikėta pirmojo turo baigtis „išryškino atotrūkį tarp žmonių, kurie turėjo naudos per 25 metus nuo komunizmo žlugimo 1989-aisiais, ir tų, kurie jaučiasi pralaimėję“.
„Rinkėjai sako, jog reikia sulėtinti tempą ir būti labiau sąžiningu, kurti mažiau liberalią Lenkija, labiau orientuotą į socialinę gerovę“, - sakė jis interviu AFP.
B.Komorowskio rezultatai pirmajame rinkimų ture atspindi augantį visuomenės nepasitenkinimą tuo, kaip viskas klostosi šaliai vadovaujant PO - verslui palankiai politinei jėgai, kuri valdžioje yra jau aštuonerius metus. Šią partiją įkūrė buvęs premjeras Donaldas Tuskas, kuris dabar yra Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
Apžvalgininkai sako, kad prie ne itin sėkmingo B.Komorowskio pasirodymo rinkimuose prisidėjo ir tai, kad jis glaudžiai siejamas su PO ir neprieštaravo mažiau populiarioms jos iniciatyvoms, pavyzdžiui, sprendimui pailginti pensinį amžių.
Geri antiisteblišmento kandidato ir buvusio pankroko muzikanto P.Kukizo rezultatai laikomi dar vienu ženklu, kad lenkai yra nepatenkinti.
P.Kukizas rinkimų kampanijos metu negailėjo kritikos visai „sugedusiai“ šalies politinei sistemai ir vienas jo esminių siūlymų buvo Lenkijoje vietoje dabartinės rinkimų sistemos, kai balsuojama už partijų kandidatų sąrašus, Didžiosios Britanijos pavyzdžiu steigti vienmandates apygardas.
Tarp jaunimo populiarus P.Kukizas sako, kad balsavimas už konkrečius kandidatus, o ne partijas renkant parlamento narius užtikrins didesnį skaidrumą ir suteiks rinkėjams daugiau įtakos.
Galutinei kovos dėl prezidento posto baigčiai, kuri paaiškės gegužės 24-ąją, nemenkos įtakos turės tai, kuriam iš dviejų kandidatų atiteks vadinamieji protesto balsai.
Jau pirmadienį B.Komorowskis leido suprasti, jog mėgins palenkti į savo pusę P.Kukizo rinkėjus, paskelbęs apie planus organizuoti referendumą dėl vienmandačių apygardų steigimo. Referendume taip pat būtų sprendžiama dėl pasiūlymo naikinti politinių partijų finansavimą iš valstybės biudžeto ir dėl mokesčių įstatymo pataisos projekto, numatančio mokesčių mokėtojų apsaugą ginčuose su valstybinėmis finansų institucijomis.
A.Duda taip pat ėmėsi žingsnių palenkti į savo pusę jaunimą, ir šiam tikslui įgyvendinti pasirinko praktišką prieigą. Jo pagalbininkai pirmadienį ryte, žmonėms vykstant į darbą, prie metropoliteno stočių nemokamai dalijo kavą, o pats kandidatas pažadėjo savo pergalės atveju imtis veiksmų keisti konstituciją, kad būtų veiksmingiau sprendžiamos jaunų žmonių problemos.
Negali džiaugtis
Aplinkiniam pasauliui gali atrodyti keista, kad lenkai jaučiasi nusivylę, nes jų šalis yra viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europoje.
Vis dėlto daugelis lenkų, ypač kaimo gyventojų negali džiaugtis didėjančiais atlyginimais, darbo vietų saugumu arba kitokiais ekonominiais privalumais, kuriais, kaip atrodo, naudojasi tik tam tikros visuomenės grupės.
Labiausiai sukrečiantis problemų rodiklis yra faktas, kad daugiau negu 2 mln. lenkų emigravo iš savo šalies nuo jos įstojimo į ES 2004 metais, ieškodami geresnių ekonominių galimybių Didžiojoje Britanijoje ir kitose valstybėse. Apklausos rodo, kad daugelis kitų taip pat norėtų išvykti. P.Kukizas sakė, kad toks masinis išėjimas yra lenkų tautos „naikinimas“.
Tarp kitų negerovių minima prasta padėtis valstybinėje sveikatos apsaugos sistemoje ir sustabarėjusi demokratija.
Sekmadienį vykę rinkimai kairiesiems buvo katastrofiniai. Du šio politinio sparno kandidatai surinko tik apie 4 proc. balsų.
Reaguodami į šiuos rezultatus, keli akademikai pirmadienį paskelbė įkursiantys atskirą kairiosios pakraipos judėjimą prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus, savo atvirame laiške perspėdami, kad Lenkijai „gresia dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų visiškas įsiviešpatavimas visuomenės ir politiniame gyvenime“.
Politikos analitikas Radoslawas Markowskis (Radoslavas Markovskis) atkreipė dėmesį, kad per sekmadienį vykusį balsavimą rinkėjų aktyvumas nesiekė 50 procentų.
„Toks menkas aktyvumas, ypač didžiuosiuose miestuose, yra dabartinio šalies vadovo potencialių rinkėjų didėjančio nusivylimo ženklas. Šie rezultatai yra didesnis pralaimėjimas Komorowskiui negu pergalė Dudai“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
A.Duda per rinkimų kampaniją žadėjo dosnesnes socialines išlaidas, taip pat mažinti mokesčius ir išėjimo į pensiją amžių.
Kitaip negu B.Komorowskis, jis palaiko Lenkijoje didelę įtaką turinčios Katalikų Bažnyčios nuostatą dėl nepritarimo dirbtiniam apvaisinimui. A.Duda taip pat užsitikrino profsąjungos „Solidarumas“ palaikymą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
