Lietuvos plastinės chirurgijos mastai ir rinkos vertė neskaičiuojama, tačiau specialistai teigia darbo trūkumu nesiskundžiantys.
Plastinė chirurgija JAV yra didžiulė industrija, ir pastarojo laikotarpio statistika rodo, kad nepaisant recesijos ji išgyvena pakilimą. Praėjusiais metais amerikiečiams buvo atlikta apie 14 mln. plastinių operacijų, kurioms jie išleido daugiau nei 10,1 mlrd. dolerių (25,9 mlrd. litų): botulino injekcijoms, krūtų implantams, sėdmenų pakėlimui ir nosies korekcijoms. Tokius skaičius pateikia JAV plastinės chirurgijos specialistų bendruomenė. Per dešimtmetį (nuo 2000-ųjų) rinka ūgtelėjo net 87 proc. Didžioji dalis daromų procedūrų apibūdinamos kaip minimalios invazijos.
Neseniai paskelbti duomenys rodo, kad pastaruoju metu auga vyrų, kuriems atliekamos estetinės chirurgijos procedūros, skaičius: stipriosios lyties atstovai mažinasi krūtines, dailinasi nosis ir pageidauja persodinti plaukus.
Paaugliams atliekamų operacijų skaičius bendrame kontekste nėra didelis (apie 2 proc.), tačiau iš viso tai sudaro daugiau nei 218,9 tūkst. procedūrų per metus: lazeriu šalinami plaukai, koreguojama nosis, leidžiamos botulino injekcijos, o merginoms didinamos krūtys.
Beveik trečdalis (5,5 mln.) estetinių operacijų yra rekonstrukcinės, t. y. po ligų ar sužalojimų atliekamos korekcijos. Didžiojoje Britanijoje plastinė chirugija taip pat klesti. Žinoma, šios šalies estetinės chirurgijos rinka gerokai mažesnė nei JAV. Praėjusiais metais Didžiojoje Britanijoje buvo atlikta daugiau nei 43 tūkst. procedūrų – tiek savo narių darbų suskaičiavo šios šalies Estetinės plastinės chirurgijos specialistų asociacija. Jai priklauso kas trečias šalies chirurgas, vadinasi, iš tiesų skaičiai dar didesni.
Lietuvoje neskaičiuojama
Kalbinamas Plastinės chirurgijos draugijos pirmininkas Dainius Balčiūnas tvirtino, kad kol kas skaičiuoti Lietuvos plastinės chirurgijos rinkos apimtį nėra poreikio, tačiau neabejojo, kad per kelerius metus toks registras atsiras.
„Draugijoje žinome visus mums reikalingus skaičius, bet jų neviešiname. Šias žinias naudojame vidiniais tikslais tarp narių, – teigė D. Balčiūnas. – Žinoma, plastinių operacijų registras atsiras, nes situacija keičiasi. Kas tuo užsiims, nežinau. Latviai tai jau yra padarę, jie žino tikslius skaičius. Abejoju, ar pas mus žinoma, kiek yra plastinės chirurgijos specialistų ir koks jų poreikis bus ateityje.“ D. Balčiūnas abejoja, ar tokį registrą kurti imtųsi Sveikatos apsaugos ministerija, mat ji šia sritimi „niekuomet nesirūpino“.
Higienos instituto skaičiavimais, Lietuvoje stacionarų, turinčių plastinės chirurgijos skyrius, 2010 metais veikė 9, o plastinės chirurgijos ir rekonstrukcijos gydytojų buvo 37.
Pasak grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ plastinės chirurgijos specialisto Dariaus Radzevičiaus, rinkos dydį sunku nustatyti, nes didžioji dalis operacijų atliekama privačiose klinikose.
„Aš žinau, kiek operacijų padarau per metus, tačiau kokią naudą turėtų plastinės chirurgijos operacijų skaičiaus lyginimasis, nežinau“, – svarstė jis. Nors ekonomikos sunkmečio laikotarpis iš esmės rinkos nepakeitė, pasak D. Radzevičiaus, grožio chirurgija tapo prieinamesnė didesnei visuomenės daliai. „Savo darbe krizės nejaučiu – dirbu tiek pat daug, kiek ir prieš porą ar penketą metų. Nors plastinė chirurgija vis dar yra prabangos prekė, požiūris į ją gerokai pasikeitė“, – kalbėjo gydytojas.
Skiriamės nuo pasaulio
Anot D. Radzevičiaus, dabar plastinė chirurgija nebėra skirta tik turtingiesiems, taip pat nebėra laikoma tabu ar net gėdingu dalyku. „Sugiharos“ plastinės chirurgijos specialistas tvirtino, kad pastaruoju metu paslaugų kainos išliko stabilios.
„Mūsų patirtis lemia, kad operacijos atliekamos per gerokai trumpesnį laiką: pavyzdžiui, trunka nebe 5, o 2 valandas. Dėl augančios pasiūlos ir konkurencijos, taip pat dėl modernesnių operavimo metodų sumažėjo operacijų savikaina“, – pasakojo D. Radzevičius.
Dalydamasis patirtimi gydytojas atskleidė, kad, panašiai kaip ir visame pasaulyje, daugelis lietuvių į grožio chirurgus kreipiasi norėdami pakoreguoti įgimtus arba metams bėgant atsiradusius veido trūkumus, atgauti kūno formas, pavyzdžiui, po gimdymo. Žmonių, tobulinančių ir taip tobulus kūnus, Lietuvoje mažai.
„Be abejo, yra tokių pacientų, bet nedaug. Tai nėra mano kasdienė duona. Dauguma besikreipiančiųjų turi tam tikrą įgimtą ar įgytą defektą ir svajoja jo atsikratyti bei gerai jaustis“, – šypsodamasis kalbėjo D. Radzevičius.
Šiuo metu didžiajai daliai gydytojo pacientų atliekamos operacijos ir procedūros, koreguojančios senėjimo požymius, taip pat didinamos, mažinamos ir patempiamos krūtys, dailinamos nosys.
Svarbu rekomendacijos
Kiek anksčiau vyravo nuomonė, kad Lietuva plastinės chirurgijos srityje išsiskiria puikių specialistų ir patrauklių kainų santykiu. D. Radzevičius tvirtino, kad šiuo metu į mūsų šalį būriais užsieniečiai neplūsta.
„Yra daugybė niuansų, pavyzdžiui, kelionė, viešbučiai. Turime pacientų iš Kaliningrado, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos. Tačiau dažniausiai jiems mus rekomenduoja draugai ir pažįstami Lietuvoje. Lietuvių emigrantų taip pat sulaukiame, nes kainos čia patrauklesnės, o ir su gydytoju galima susikalbėti gimtąja kalba. Manau, kad visiškai galima išsilaikyti iš vietos rinkos“, – pasakojo jis.
Gydytojas pabrėžė, kad sudėtingiausia grožio operacijų dalis yra komplikacijos. Jos nėra dažnos, tačiau ne mažiau skaudžios, nes operuojamas sveikas žmogus.
„Norisi, kad tų komplikacijų būtų kuo mažiau, todėl svarbu nuolat tobulėti. Darbą reikia atlikti taip, kad jis atitiktų paciento lūkesčius, būtų kuo natūralesnis ir būtų išvengta komplikacijų. Todėl skaitau daug literatūros, su kolegomis dalijamės patirtimi“, – pasakojo grožio chirurgas.
D. Radzevičius sutiko, kad Lietuva išlošia turėdama mažesnę rinką, mat, pavyzdžiui, Rusijoje gerokai trumpesnis kelias norint tapti plastinės chirurgijos specialistu, o ir paklausa didesnė.
„Lietuvoje niekur nepasislėpsi. Jei dirbi gerai, klientas apie tai papasakos vienam draugui. Jei suklydai – visiems. Taigi reputaciją, kurią pelnai per sunkaus darbo metus, galima greitai susigadinti“, – teigė D. Radzevičius.
Faktai:
Lentelė (nuotr. Balsas.lt)
2010 m. Lietuvoje stacionaruose veikė 9 plastinės chirurgijos skyriai
Tuo metu šalyje dirbo 37 plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai
Kiek per metus šalyje atliekama operacijų ir procedūrų, nėra skaičiuojama
