REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors visuomenėje netilo kalbos, kad jau visai greitu metu nebereikės persukinėti laikrodžių, tačiau kol kas tvarka visgi nesikeičia. Buvo planuota, kad šį pavasarį laikrodžius sukome į priekį paskutinį kartą, tačiau juos suksime ir dabar. Paskutinį spalio sekmadienį – 31 dieną, Lietuvoje kaip ir kitose Europos valstybėse, laikrodžiai bus sukami viena valanda atgal.

Nors visuomenėje netilo kalbos, kad jau visai greitu metu nebereikės persukinėti laikrodžių, tačiau kol kas tvarka visgi nesikeičia. Buvo planuota, kad šį pavasarį laikrodžius sukome į priekį paskutinį kartą, tačiau juos suksime ir dabar. Paskutinį spalio sekmadienį – 31 dieną, Lietuvoje kaip ir kitose Europos valstybėse, laikrodžiai bus sukami viena valanda atgal.

REKLAMA

Paskutinį spalio rudens sekmadienį, 4 valandą ryte, laikrodžiai bus persukami lygiai 60 minučių atgal. Įvedus žiemos laiką, rudens vakarai pradeda ilgėti, o dienos šviesos lieka trupinėliai. Tokio laiko persukinėjimo režimo Lietuva laikosi jau dvidešimt metų.

Tačiau ilgėjantys, tamsūs rudens ir žiemos vakarai, nėra vienintelė galima problema, kuri turi įtakos žmonių savijautai, įprastam gyvenimo ritmui. Anot  Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytojos, neurologės Dalios Matačiūnienės, laiko persukimo įtaka – ryškiausiai jaučiama pirmąją savaitę, kol organizmas adaptuojasi prie naujojo ritmo.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra galimi lengvi „jet lag“ (laiko juostų keitimo sindromo) simptomai: pakitusi miego kokybė, budrumo lygis, nuotaikų, apetito svyravimai“, – galimas organizmo reakcijas ir pasikeitimus vardija neurologė D. Matačiūnienė.

REKLAMA

Organizmas mėgsta pastovumą, sunkiau „vyturiams“

Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojos, žmogaus organizmas kaip ir visos gyvos būtybės, per milijonus metų yra prisitaikęs gyventi pagal Žemės paros šviesos/tamsos ritmą. Tokie įprasto kasdienio gyvenimo ritmo pokyčiai organizme yra vadinami – cirkadiniu ritmu.

„Pagal cirkadinį ritmą veikia visos mūsų kūno ląstelės: vyksta medžiagų apykaitos procesai, tam tikru ritmu šiek tiek pakyla ar nukrenta kūno temperatūra, skiriasi įvairūs hormonai, fermentai. Dėl cirkadinio ritmo mes einame miegoti ar keliamės tam tikru metu, esame labiau darbingi ir galime susikaupti tam tikru paros metu“, – aiškina gydytoja neurologė.

REKLAMA
REKLAMA

Už tai, kad išaiškino cirkadinio ritmo reguliacijos vyksmus molekuliniu lygiu, 2017 metais mokslininkai buvo apdovanoti Nobelio premija medicinos ir fiziologijos mokslų srityje. Tad šie procesai labai svarbūs žmogaus organizmo darniai veiklai ir gerai savijautai:

Cirkadinis ritmas mėgsta pastovumą, jis nėra lengvai stumdomas, keičiamas ir net ėmus gyventi kitu paros ritmu, kurį laiką galime jaustis prasčiau, nes vyksta buvusio ritmo ir dabartinių sąlygų derinimosi procesas, kuris kiekvienam užtrunka skirtingai.“

Dėl šios priežasties, miego specialistai rekomenduoja eiti miegoti ir keltis vienodu režimu, nekeisti jo savaitgaliais. Taip pat nerekomenduoja dirbti pamaininių darbų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Laiko persukimas yra dirbtinis nusistovėjusio žmogaus režimo pasukimas viena valanda. Iš vienos pusės 1 valanda nėra daug, tokį „pasukimą“ daugelis daro savaitgaliais, kai keliasi ir eina miegoti valanda vėliau nei darbo dienomis arba keliauja į netolimas Vakarų Europos šalis, kurios skiriasi viena laiko juosta. Tačiau jautresni režimo pokyčiams žmonės gali pajusti diskomfortą“, – sako gydytoja neurologė D. Matačiūnienė.

Rudens laiko persukimas gali būti sunkesnis ankstyvo cirkadinio tipo asmenims – „vyturiams“. Jiems yra sunkiau pavėlinti ėjimo miegoti laiką, o ankstyvas rytinis nubudimas tampa dar labiau išreikštu.

Rekomenduoja gyventi įprastu ritmu

Pasiruošti ar apsisaugoti nuo galimų laiko kaitos įtakos veiksnių, gydytoja neurologė tikina, kad turbūt yra neįmanoma. „Geriausia būtų sulaukti laikų, kai laikrodžio nebesukinėsime“, – teigia ji.

REKLAMA

Gydytoja priduria, kad dauguma žmonių šio rudeninio laiko persukimo gali ir nepajusti dėl ilgojo savaitgalio laisvų dienų.

„Po laiko persukimo dar turėsime dvi nedarbo dienas. O kitos darbo dienos bus tarsi savaitgalio tęsinys, nes galėsime eiti miegoti ir keltis valanda vėliau. Pagrindinė rekomendacija – gyventi reguliariu režimu iki sukimo, po sukimo bandyti iš karto laikytis naujo režimo ir padėti organizmui lengviau adaptuotis: duoti pakankamai šviesos, fizinio aktyvumo ir teigiamų emocijų dienos metu“, – dalina patarimus Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė.

Gydytoja siūlo žvelgti pozityviau ir ieškoti laiko persukime naudos. Štai dar keli patarimai, kuriais ji dalinasi:

REKLAMA

„Paskutinį spalio savaitgalį gausime 1 valandą miego dovanų, tiksliau yra grąžinama pavasario skola. Po laiko persukimo grįžtame į ritmą, kuriuo gyvenome tada, kai laikas dar nebuvo sukinėjamas (standartinis laikas). Na, šis laiko režimas yra palankesnis moksleivių bei studentų savijautai – jie gaus taip trūkstamo rytinio miego valandą ir kelsis su šviesa“, – teigiamai į laiko persukimą reaguojanti gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė.

Dar kartą primename, kad vasaros laikas bus atšaukiamas ir persukamas viena valanda atgal šių metų spalio 31 dieną, 4 valandą ryte.

PAŠOL NACHUI BLET SU SAVO LAIKO SIUKIOJIMAIS!!!!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų