Šiais metais į Lietuvos pakrantę ruoniukai atkeliavo kiek vėliau nei įprastai. Anot Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro specialistų, tam įtakos turėjo palankios žiemos sąlygos – ruonės jauniklius galėjo atsivesti ant ledo. Vis dėlto, ištirpus ledui ir pasikeitus vėjams, dalis dar nesustiprėjusių jauniklių buvo nunešti srovių ir pasiekė Lietuvos krantus.
Šiuo metu centre esantys ruoniukai yra slaugomi, maitinami specialiais mišiniais, o sustiprėję bus paleisti atgal į jūrą.
Per 36 metus muziejuje reabilituota šimtai šių nykstančiai rūšiai priklausančių gyvūnų – prie šio skaičiaus jau prisidėjo ir minėto prekybos tinklo klientai – prekybos tinklas nuo 2021 vykdo projektą „Duok ruoniukui penkis“, kurio metu, įsigyjant specialius daugkartinius maišelius, nuo kiekvieno jų 0,05 Eur yra skiriama reabilitacijos centrui.
Ne vienerius metus gyvuojanti iniciatyva
Nors patys ruoniukai į vardus nereaguoja ir nėra pratinami prie žmonių, visgi, pasak Lietuvos jūrų muziejaus muziejininko-biologo Pavel Kulikov, vardynos išlieka svarbia tradicija.
„Reabilitacijos metu siekiame, kad ruoniukai išliktų laukiniai – neprarastų prigimtinės agresijos ir gebėjimo išgyventi gamtoje.
Vardynos – graži, ilgametė muziejaus tradicija, padedanti atkreipti žmonių dėmesį į ekologijos problemas, skatinanti pažinti Baltijos jūros ypatybes ir vieną iš dviejų joje gyvenančių žinduolį – ruonį“, – teigia P. Kulikov.
Nuo vardų rinkimo iniciatyvos pradžios ruoniukams jau buvo pasiūlyta šimtai vardų, pasak muziejaus atstovų, labiausiai dėmesį atkreipia tie vardai, kurie siejasi su gamta, jos stichijomis ar pabrėžia savybes, kurios reikalingos šiuos gyvūnus gelbėjantiems specialistams – atsidavimą, meilę gamtai, atsakingumą ir profesionalumą.
„Vienais metais buvo siūlomi žemaičių tarmės vardai, labiausiai įsiminė reti ir skambūs, pavyzdžiui, Aniuols (Angelas), Blezdinga (Kregždė), Broknė (Bruknė). Tokie vardai mažiesiems ruoniukams labai tiko“, – pasakoja P. Kulikov.
Kviečiama siūlyti Mažosios Lietuvos lietuvininkų tarmių vardus
Kasmet ruoniukų vardų rinkimo iniciatyva įgauna ir papildomą kultūrinę prasmę – šie metai yra dedikuoti Mažosios Lietuvos lietuvininkų tarmių. Vardų ruoniukams siūloma ieškoti K. Donelaičio ar I. Simonaitytės tekstuose, mat ši šnekta yra reta – ja kalba vos kelios dešimtys žmonių.
Visus nuo balandžio 21 d. iki gegužės 10 d. pasiūlytus vardus peržiūrės konkurso komisija, kurią sudaro Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro, minėto prekybos tinklo, Klaipėdos etnokultūros centro, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus ir Klaipėdos universiteto atstovai.
Vardų siūlymo iniciatyva vyksta užpildžius specialią anketą, kurią galima rasti minėto prekybos tinklo „Facebook“ puslapyje arba čia.
Vardų autorių laukia specialios minėto prekybos tinklo dovanos – 50 eurų vertės dovanų kortelės. Nugalėtojai turės progą apsilankyti Baltijos jūros reabilitacijos centre – darbuotojai pakvies į ekskursiją, kurios metu dalyviai galės iš arčiau pamatyti, kaip centre gyvena ruoniukai.
Taip pat atrinktų vardų autoriai gaus išskirtines dovanas – įrėmintas ruoniukų nuotraukas su vardais bei Lietuvos jūrų muziejaus suvenyrus.
Prisidėti prie ruoniukų reabilitacijos gali kiekvienas minėto prekybos tinklo pirkėjas – nuo 2021 m. prekybos tinkle įsigyjant specialų daugkartinį „Duok ruoniukui penkis“ pirkinių maišelį 0,05 euro yra skiriama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūrų gyvūnų reabilitacijos veiklai.
„Projekto metu surenkamos lėšos padeda Lietuvos jūrų muziejui slaugyti Baltijos jūros pakrantėje randamus nusilpusius, sergančius ruonių jauniklius bei vėliau stebėti, kaip ruoniukams sekasi sugrįžus į jūrą.
Nuo projekto pradžios 2021 m. surinkta suma ruoniukų slaugymui pasiekė daugiau nei 276 tūkst. eurų – tai padėjo prisidėti net prie 85 ruoniukų išgelbėjimo“, – sako minėto prekybos tinklo tvarumo vadovė Monika Anilionė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
