Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Lietuvos jūrų muziejaus Gyvūnų reabilitacijos centre liūdnai žvelgė ruoniukas. Mažylis yra pirmasis šiais metais prie mūsų krantų atsidūręs pamestinukas. Bangos jį nusilpusį išmetė ties Šventąja. O iš ten ruoniukas ir atkeliavo į globėjiškas biologų rankas.
„Jis yra per mažas, trupučiuką dehidratavęs, su svorio trūkumu. Bet, fiziškai jis pakankamai sveikas, tai mes labai tikimės, kad su juo nebus problemų, jam paprasčiausiai reikia laiko, maisto, priežiūros ir viskas bus gerai“, – aiškino Lietuvos jūrų muziejaus biologas Pavel Kulikovas.
Dabar pagrindinis biologų darbas ruoniuką atpenėti. Trijų savaičių mažylis vos 17 kilogramų. Tokio amžiaus ruoniai turėtų sverti bent jau 40 kg. Tad Reabilitacijos centro darbuotoja mokė rezidentus kaip paruošti jam kokteilį.
Svarbiausia nepamiršti gerųjų bakterijų. Mat kol kas negauti tyrimų rezultatai, kas dedasi ruoniuko žarnyne.
„Galime dėti visą tabletę, bet, dažniausiai, yra tikimybė, kad ji gali prilipti prie sienelės, kuomet mes malsim viską blenderyje, dėl to mes atidarome tabeletę ir visas gerąsias bakterijas, kaip miltelius, išberti reikia“, – pasakojo darbuotoja.
Ruoniui reikia pagalbos iš žmonių
Dar kelios naudingos medžiagos ir sumaišiusi kokteilį biologė kišo ruoniukui į nasrus žarną iki pat skrandžio. Kol kas kitaip, be mamos pieno likęs mažylis, savarankiškai nemoka maitintis.
„Supilame maistą visą ir dabar stebime kaip jis subėgs. Na va, ruoniukas jau pats valgo“, – rodė darbuotoja.
Dažniausiai tokius mažylius prie mūsų krantų jūra atneša iš šiauriau esančių šalių. Baltijoje trūkstant žuvies ruonės jų nebegali išmaitinti. Mažuosius ūsuočius į vandenį išstumia ir dėl patelių kovojantys patinai.
„Kaip ir pas žmones, tikriausiai, individualus yra dalykas. Vienos motinos, kurios labiau rūpinasi, galbūt yra didesnis instinktas. Ypatingai jaunos patelės – joms nelabai pavyksta pirmais metais“, – kalbėjo P. Kulikovas.
Ruoniukas, tikėtina, yra latvis. Biologai neabejoja, kad to priežastis – kaip reta šalta žiema, ledu sukausčiusi Baltiją.
„Kas liečia estiškus ruonius ir suomiškus ruonius, tai didžioji jų bent jau dalis tikrai turėjo geras galimybes išauginti ruoniukus ant ledo, ledo danga yra stora. Konkurencijos dėl vietos buvo mažiau“, – sakė P. Kulikovas.
Nors pamestinukas šiemet pirmas, tačiau tikrai ne paskutinis.
„Logiškai mastant, jei daugiau ruoniukų išgyvena, iš didesnio skaičiaus, gali būti didesnis skaičius ir tų, kurie nesugebėjo adaptuotis“, – minėjo P. Kulikovas.
O biologai dar kartą visiems primena – radus Baltijos bangų išmestą ruonį negalima jo liesti ar kitaip kelti dar didesnį stresą. Visad reikia skambinti numeriu 112. Operatoriai praneš kam reikia ir ruoniukai nukeliausi į juos mylinčias bei globojančias muziejaus biologų rankas. Ten sustiprėję bus paleisti į laisvę.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.



