Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas paskelbė įsaką, kuris leidžia trims Rusijos jėgos struktūroms – Gynybos ministerijai, Federalinei saugumo tarnybai ir Užsienio žvalgybos tarnybai, bei joms priklausančioms įstaigoms ir valstybinėms bendrovėms – išvengti privalomo tiekėjų ir paslaugų teikėjų viešinimo.
Oficialiai šios priemonės numatytos galioti laikinai – iki 2018 metų liepos 1 dienos. Valdžia leido šiuo laikotarpiu viešinti tik sandorio rezultatus, priemones ir kainą, tačiau neatskleisti, kas gavo valstybinį užsakymą.
Kremliaus teigimu, šių priemonių buvo imtasi tam, kad tiekėjai būtų apsaugoti nuo sankcijų, kurias Vakarų šalys paskelbė daliai Rusijos bendrovių po Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje pradžios. Pavyzdžiui, tai leis sankcijų taikinyje atsidūrusiam Gynybos ministerijos „Rostech“ ir toliau vykdyti užsakymus iš įmonių, šioms nesibaiminant JAV taikomų sankcijų.
Rusija tęsia sankcijų karo su Vakarais „rusiškus“ metodus – prieš porą metų Kremlius „atsakydamas“ į ES, JAV ir kelių kitų valstybių sektorines sankcijas paskelbė šių šalių maisto produktų embargą. Tai sukėlė vietinių maisto produktų brangimą ir pusiau legalios kontrabandos iškilimą. Pavyzdžiui, prieigos prie jūs neturinti kaimyninė Baltarusija tapo viena didžiausių iš Vakarų draudžiamos įsivežti žuvies produkcijos tiekėjų. Šis Rusijos sprendimas įslaptinti valstybinių bendrovių rangovus, baiminamasi, gali padidinti ir taip milžiniškus korupcijos mastus šalyje.
Pajuto sankcijų poveikį
Premjero atstovė Natalija Timakova, Rusijos Finansų ministerijos ir Federalinės antimonopolinės tarnybos atstovai leidiniui „Current Time“ kol kas nekomentavo situacijos. Leidinio „Vedomosti“ šaltiniai „Roskosmos“ pareiškė, kad šiuo metu jie dėl sankcijų „nuolat patiria problemų“ dirbant su rangovais. Jų teigimu, šie baiminasi bendradarbiavimo su sankcijų sąraše atsidūrusiomis bendrovėmis, o kalbama apie technologijas, kurių rusai neturi kuo pakeisti.
Situaciją Rusijai dar labiau apsunko po neseniai JAV įvesto sankcijų Rusijos bendrovėms išplėstinio sąrašo, į kurį buvo įtrauktos daugelis šios šalies karinėje srityje veikiančios bendrovės. Jų tiekėjai, kurie nėra susiję tik su vienu pirkėju (Rusijos valstybine bendrove), o vykdo veiklą ir kituose regionuose, pradėjo rimtai pergyventi dėl galimo sąskaitų įšaldymo, JAV rinkos eksporto apribojimų, o taip pat kitų finansinių ar judėjimo apribojimo sankcijų jų atžvilgiu.
Pagal šiuo metu Rusijoje galiojančius įstatymus nuo 2016-ųjų metų valstybinės įmonės privalėjo ne tik pateikti duomenis apie sudarytus kontraktus, tačiau ir pačias sutartis. Šių priemonių imtasi siekiant deklaruoti kovą su korupcija. A. Navalno kovos su korupcija fondo teisininkė Liubov Sobol mano, kad tikroji šio įsako priežastis yra ne sankcijos, o bendros valstybinių išlaidų įslaptinimo tendencijos ir tai, kad „valstybinės bendrovės labai nemėgsta atsiskaityti už savo išlaidas prieš Rusijos vartotojus“.
„Daugelis pirkimų – pavyzdžiui, duomenys apie gerbūvio gerinimo Maskvoje darbus – jau dabar yra slepiami remiantis valstybinės paslapties įstatymu“, – aiškino leidiniui teisininkė.
