REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nežinia, ar į aukštąsias mokyklas pretenduojantys abiturientai išties pabūgo šiemet padidintos stojimo kartelės, bet universitetai stojančiuosius vilioja naudodami būtent šį naratyvą. Štai vienas Vilniaus universiteto (VU) fakultetas stojančiuosius ramina – nebijokite „per aukštos“ kartelės, vis tiek galite tapti mūsų studentais.

Nežinia, ar į aukštąsias mokyklas pretenduojantys abiturientai išties pabūgo šiemet padidintos stojimo kartelės, bet universitetai stojančiuosius vilioja naudodami būtent šį naratyvą. Štai vienas Vilniaus universiteto (VU) fakultetas stojančiuosius ramina – nebijokite „per aukštos“ kartelės, vis tiek galite tapti mūsų studentais.

REKLAMA

Šiemet į aukštąsias mokyklas stojantys abiturientai turės įveikti aukštesnius barjerus – mažiausias konkursinis balas stojant į universitetus yra 3,6 (pernai 6), į kolegijas – 2 (pernai 1,6).

Reklama atskleidė sistemos spragas

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigiamai vertina padidintą stojimo kartelę į aukštąsias mokyklas ir netgi siūlo ją didinti dar labiau. Vis dėlto jis pastebi, kad tik du Lietuvos universitetai – VU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – gali pasigirti stabiliai plūstančiais studentų srautais.

Kaip didesnių pasiekimų iš studentų reikalaujančios programos pavyzdį jis pateikė Vilniaus universiteto ekonomikos fakultete nuo šių metų startuojančią studijų programą anglų kalba – Kiekybinę ekonomiką. Stojantiesiems čia konkursinis balas ne universitetams įprastas 3,6 , o 6 balai. Papildomai numatomas ir motyvacinis pokalbis.

REKLAMA
REKLAMA

Bet įdomu tai, kad tas pats VU Ekonomikos fakultetas savo „Facebook“ paskyroje studentus ramina pateikdamas formulę, kad net su gana žemais balais jie gali tapti fakulteto studentais.

REKLAMA

Paklaustas, ką mano apie tokią dviprasmybę, kai tas pats fakultetas ir kelia aukštus rezultatus, ir masina stoti ne tokius aukštus balus turinčius studentus, A. Lašas teigė, kad prestižinė programa siekiama pritraukti geriausius, o bendrai į fakultetą stoja daug žmonių ir ne su tokiais gerais balais, jie renkasi iš kitų studijų programų.

Tačiau čia pat A. Lašas įžvelgia ir sisteminę aukštojo mokslo problemą, kai stojančiųjų daug, o dauguma jų taikosi būtent į universitetus, nors tai nėra būna. Aukštasis mokslas ir išsilavinimas, anot A. Lašo, valstybei nėra tik ekonominė nauda ir vertybė, tačiau jis mano, kad ne visiems būtina studijuoti universitetuose.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei padidintume kartelę iki 7–8 balų, kaip geriausiuose pasaulio universitetuose, o šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo apie 11 tūkst. žmonių, tai universitetai galėtų atsirinkti apie 3 tūkst. geriausių, o kiti stotų į kolegijas ar profesinio rengimo mokyklas. Juk kolegijose irgi įgyjamas aukštasis išsilavinimas“, – tv3.lt kalbėjo A. Lašas.

Tiesa, norint pasiekti tokių esminių permainų aukštajame moksle, turi veikti keturi esminiai veikėjai – aukštosios mokyklos, Seimas, Švietimo ir mokslo ministerija bei Vyriausybė, sako A. Lašas.

Vaduojasi iš desperacijos?

Paprašytas įvertinti VU Ekonomikos fakulteto reklamą, komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas stebėjosi, kodėl geriausiu Lietuvos universitetu įvardinama įstaiga rinkosi tokį kelią pritraukti studentus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kai reikia vykdyti planus, tai kartais net ir „Rolex“ laikrodžius už pusę kainos paleidžia. Čia jiems greičiausiai yra tam tikra desperacija. Labai sunku įsivaizduoti, kad koks nors Harvardo universitetas ar Oksfordas nusileistų iki tokio lygio ir sakytų, žiūrėkite, pas mus gali mokytis bet kas. Čia labai slidus dalykas. <...> Save gerbiantis universitetas, kaip ir save gerbiantis klubas, turi turėti tam tikrą „face control“ (bet ko neįleisti – aut. past.)“, – tv3.lt kalbėjo M. Lapinskas.

Ypač M. Lapinskas stebisi, kad tokią reklamą „Facebook“ naudojo Ekonomikos fakultetas, turintis pritraukti ekonomistus ar būsimus verslininkus.

„Labiau netgi verslas, ekonomika – ta sudedamoji dalis, su kuo tu mokaisi, yra pakankamai svarbi kaip ir ką mokaisi. Verslui, ekonomikai ryšiai, kuriuos gauni, yra pakankamai tamprūs. Kas pas tave ateina, yra didelė universitetų rinkodaros dalis“, – sakė M. Lapinskas.

REKLAMA

Baigėsi pirmasis stojimų etapas

Antradienį baigiasi sutarčių su aukštosiomis mokyklomis pasirašymas priimtiems per pirmąjį etapą. Šiame etape kvietimų studijuoti sulaukė per 21,8 tūkst. stojančiųjų.

Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 12 473 asmenys: universitetuose – 7 320, kolegijose – 5 153. Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 9 336 stojantieji: universitetuose – 3 844, kolegijose – 5 492, skelbė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti.

Iš viso šių metų bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmajame etape varžėsi per 27,7 tūkst. stojančiųjų, iš jų daugiau kaip 15 tūkst. – šių metų abiturientai.

Rugpjūčio 1 dieną prasidės antrasis pagrindinio priėmimo etapas.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų