REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaip įsivaizduojate, ar galėtumėte dirbti be atlyginimo? Ne mėnesį, ne du, o penkerius metus? Štai tiek metų be algos dirbo vieno Šakių miestelio ugniagesiai. Kai prieš penkerius metus, vykdant reorganizaciją, buvo naikinamos mažos gaisrinės, Barzdų gyvenvietės du ugniagesiai nusprendė dirbti be algos, kad tik miestelis neliktų be gaisrinės. Tad penkerius metus ugniagesiams degalus pylė vietos gyventojai, o bendrąjį pagalbos centrą atstojo... seniūnas.

Kaip įsivaizduojate, ar galėtumėte dirbti be atlyginimo? Ne mėnesį, ne du, o penkerius metus? Štai tiek metų be algos dirbo vieno Šakių miestelio ugniagesiai. Kai prieš penkerius metus, vykdant reorganizaciją, buvo naikinamos mažos gaisrinės, Barzdų gyvenvietės du ugniagesiai nusprendė dirbti be algos, kad tik miestelis neliktų be gaisrinės. Tad penkerius metus ugniagesiams degalus pylė vietos gyventojai, o bendrąjį pagalbos centrą atstojo... seniūnas.

REKLAMA

Apie pusę tūkstančio gyventojų turintis Barzdų miestelis Šakių rajone be gaisrinės turėjo likti dar prieš penkerius metus. Kai visoje šalyje buvo naikinamos mažos ugniagesių komandos. Tačiau du Barzdų ugniagesiai nusprendė nesitraukti iš tarnybos. Likę be darbo, gaisrininkai ugnį ėmė malšinti be atlygio.    

„Mama sirgo, negalėjau niekur. Gal ir būčiau ieškojęs to darbo, bet reikėjo mamą prižiūrėt ir tuo pačiu pasiūlė ir seniūnas, nes buvo tokia mintis – gal išlaikyti, gal atkurs po metų ar kitų. Tai kolega, seniūnas ir nusprendėm, kad bandom išlaikyt“, - pasakoja ugniagesys Egidijus Jocius.

REKLAMA
REKLAMA

Ugniagesiai liko ne tik be algos, bet dar ir su antikvarine mašina. Šiam automobiliui 46-eri metai. Gaisrininkai patys ją atnaujino. Pinigų remontui ir patys skyrė, ir miestelio žmonės prisidėjo. 

REKLAMA

„Patys, savo iniciatyva. Sudėjom, sukaupė visi vyrai ir iš ūkininkų. Kur reikėjo pagalbos, visi padėjo. Patvarkėm, sąžiningai patvarkėm. Dar kol kas nepavedė“, - sako ugniagesys Edmundas Grajauskas.

Taip penkerius metus ugniagesiai savanoriai ir gesino nemokamai gaisrus. Kai gaisrininkai neteko darbo, seniūnas juos seniūnijoje vairuotojais įdarbino. Tačiau už gaisrų gesinimą ugniagesiai negaudavo nė cento. Seniūnas štai rodo kruopščiai suvestą buhalteriją. Tai nuo 2012 metų Barzdų miestelio gyventojų aukos ugniagesių komandai. Dažniausiai žmonės aukojo degalams. Tačiau prireikus duodavo ir mašinos detalėms ar pastato šildymui. Barzdų seniūnas sako, kad per penkerius metus nebuvo nė vieno karto, kad aukos gaisrinei tektų maldauti.

REKLAMA
REKLAMA

Kadangi Barzdų ugniagesiai dirbo neregistruoti ir beveik nelegaliai, Bendrajame pagalbos centre nebuvo registruoti. Šį darbą dirbo seniūnas.   

„Buvau pasiskelbęs skelbimo lentose ir visur savo telefono numerį, ir žmonės paskambina naktį, kad tas tas dega. Ir aš tuoj už telefono skambinu vienas, kuris čia gyvena Barzduose, ir kitas, kitam kaime gyvena“, - situaciją paaiškina seniūnas Remigijus Naujokaitis.

Barzdų miestelio žmonės gaisrinę išsaugojusius ugniagesius linkę vadinti didvyriais.

Dabar Barzdų ugniagesių situacija šiek tiek pasitaisė. Įteisinus savanoriškos veiklos sutartis, ugniagesiai savanoriai už išvykimus į gaisrą gauna atlygį. Už valandą mokami 6 eurai. O jei žmogus atvyksta savo mašina, už nuvažiuotą kilometrą kompensuojama 40 centų.

Plačiau apie tai – TV3 reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų