REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kauno klinikų pacientui Dariui dar vaikystėje prireikė inksto transplantacijos dėl galutinio inksto funkcijos nepakankamumo, sąlygoto retos inkstų ligos – juvenilinės nefronoftizės. Inkstas sėkmingai veikė 12 metų, tačiau vėliau vyrui vėl atnaujintos hemodializės, prireikė pakartotinės inksto transplantacijos.

Kauno klinikų pacientui Dariui dar vaikystėje prireikė inksto transplantacijos dėl galutinio inksto funkcijos nepakankamumo, sąlygoto retos inkstų ligos – juvenilinės nefronoftizės. Inkstas sėkmingai veikė 12 metų, tačiau vėliau vyrui vėl atnaujintos hemodializės, prireikė pakartotinės inksto transplantacijos.

REKLAMA

„Pamenu, keturis kartus per savaitę turėjau vykti į ligoninę ir svarbiausia – labai riboti skysčių kiekį. Tai kėlė didelių nepatogumų, – prisimena Darius. – Džiaugiausi išgirdęs, kad atsirado tinkamas organo donoras, o ir baimės nebuvo – tai man jau antras kartas“.

Tačiau pacientui taip pat sergant VII krešėjimo faktoriaus trūkumo liga, Kauno klinikų specialistams tai kėlė papildomų iššūkių.

„Dėl šios ligos Darius susiduria su kraujo krešėjimo sutrikimais, netikėtu kraujavimu. Tai – labai reta liga, kuria populiacijoje serga 1 iš 300 000-500 000 žmonių, todėl patirties gydant tokius pacientus mažai, – pasakoja prof. Rūta Vaičiūnienė, Kauno klinikų Nefrologijos klinikos Inkstų transplantacijos sektoriaus vadovė. – Pacientas naudojo pakaitinę krešėjimo faktoriaus terapiją, kuri sumažina netikėto kraujavimo riziką. Didesnės operacijos ar intervencijos turi būti atliekamos prieš procedūrą ir po jos papildomai skiriant šio faktoriaus.“

REKLAMA
REKLAMA

Prieš operaciją – įtemptas laikotarpis

Priešoperacinis laikotarpis buvo įteptas, reikalaujantis didelės multidisciplininės komandos pastangų. „Liga kėlė keblumų ir prieš operaciją – buvo reikalingas papildomas paruošimas, organizuotas skubus aptarimas su gydytojais chirurgais, anesteziologais ir hematologais, siekiant įvertinti galimą kraujavimo riziką ir galimybes šios komplikacijos išvengti“, – prisimena Dariaus gydanti gydytoja Justina Karpavičiūtė, Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologė. Inksto transplantacijos operaciją atliko prof. Daimantas Milonas, Kauno klinikų Urologijos klinikos Inkstų transplantologijos sektoriaus vadovas.

REKLAMA

Transplantuotas inkstas pradėjo veikti ne iš karto – potransplantacinė eiga buvo komplikuota, uždelsta transplantuoto inksto funkcija, buvo tęsiamos hemodializės. Transplantuotas organas pradėjo veikti 27-tą parą po transplantacijos, dar po dešimties parų pacientas išleistas namo. „Dabar jaučiuosi gerai, Kauno klinikose lankausi kas 2–3 savaites, vartoju medikamentus. Noriu padėkoti donoro šeimai ir visam Kauno klinikų personalui, kurie prisidėjo prie mano gydymo“, – sako pacientas Darius.

„Tokiais sudėtingais atvejais, kai pacientui nustatyta ne tik inkstų, bet ir kraujo liga, gerai inksto transplantacijos išeičiai būtina multidisciplininė komanda. Didesnė kraujavimo rizika visada yra iššūkis operavusiems gydytojams chirurgams ir anesteziologams-reanimatologams. Gydant Darių labai daug padėjo gydytojai hematologai ir transfuziologai, konsultavo klinikinis farmakologas“, – prisimena J. Karpavičiūtė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų