Praėjusią savaitę Ženevoje vykusios derybos tarp JAV ir Irano rezultatų neatnešė. Amerikos prezidentas D. Trumpas pareiškė, kad per kelias dienas Iranas turės apsispręsti dėl branduolinio susitarimo: „Arba mes pasieksime susitarimą, arba jiems bus blogai.“
Ekspertai teigia, kad ilgalaikio karinio konflikto tikimybė maža. Galimi smūgiai prieš Iraną sukeltų trumpalaikį šoką pasauliui, tačiau susilpnintų Rusijos veikimą Ukrainoje.
JAV smūgių Irane tikimybė – didelė
Kaip prieš kelias dienas rašė „Associated Press“, Pentagonas į Artimuosius Rytus siuntė didžiausias per kelis dešimtmečius JAV karo laivų ir orlaivių pajėgas, įskaitant dvi lėktuvnešių smogiamąsias grupes.
Tokių pajėgų JAV regione neturėjo labai ilgą laiko tarpą, todėl karinis scenarijus išlieka kaip galimybė, teigia politologas Linas Kojala.
„Jis (D. Trumpas – tv3.lt) yra ne kartą signalizavęs, kad rimtai svarsto tokią perspektyvą. Bet tuo pačiu reikia matyti faktą ir aplinkybę, kad ši situacija Jungtinių Valstijų prezidentui kelia diskomfortą, nes jis yra linkęs vykdyti labai ribotas, konkrečias ir siauro mąsto karines operacijas“, – tv3.lt portalui komentavo politologas L. Kojala.
Karybos ekspertas Vaidotas Malinionis teigia, kad kontingento stiprinimas regione rodo, kad JAV yra pasiruošusi arba ruošiasi suduoti smūgį Iranui. Anot eksperto, šiuo metu sudėtinga pasakyti, koks būtų puolimo tikslas, tačiau smūgio tikimybė – didelė.
„Atmesti tikimybės, kad bus suduotas smūgis Iranui, manau, neįmanoma. Kokio pobūdžio bus smūgis ir ar karas bus ilgalaikis? Nemanau, kad taip būtų, bet greičiausiai bus suduotas smūgis per branduolinę infrastruktūrą, per ginklų sistemas, priešlėktuvines gynimo sistemas“, – teigė ekspertas.
Kita vertus, pajėgų dislokavimas nereškia, kad prasidės karas. Anot politologo L. Kojalos, JAV kariniai veiksmai Venesueloje ar Irane rodo, kad D. Trumpui nesinori prisiimti rizikų, kurios kiltų smogus Iranui.
„Dabartinė situacija indikuoja, kad aiškaus, konkretaus ir siauro scenarijaus nelabai yra. Tai reiškia, kad nusprendus naudoti karinę jėgą prezidentui Trumpui, ko gero, tektų prisiimti nemažas rizikas, kurių šioje situacijoje jis neskuba prisiimti. Neatmestina, kad tai yra spaudimo priemonė, kuri nebus iki galo panaudota“, – aiškino politologas.
Jeigu JAV smogtų Iranui, neaišku ar tai būtų siauro pobūdžio ataka prieš karinius objektus, ar tai būtų plataus mąsto antpuoliai, orientuoti į visišką Irano režimo sunaikinimą. Prasidėjus ilgai karinei operacijai iškiltų tam tikros rizikos, teigia politologas.
„Tokiu atveju tai būtų ilgesnė operacija ir natūralu, kad kiltų rizikos dėl eskalacijos, Irano atsako ir dėl to, kad kariniai veiksmai būtų kontroliuojami ne vien Jungtinių Amerikos Valstijų, bet ir paties Irano režimo atstovų [...].
Tai nėra tai, kas natūraliai atliepė prezidento Trumpo politinę platformą ir nemažą dalį jo rėmėjų požiūrio, kad įsitraukimas į globalius reikalus turi būti ribotas, o jei jis yra, turi būti labai aiškiai apibrėžtas“, – aiškino politologas.
Politologui antrina ir karybos ekspertas V. Malinionis. Anot jo, tikimybė, kad Amerika norėtų veltis į ilgalaikį konfliktą yra maža. V. Malinionis svarsto, kad galbūt D. Trumpas nori kartoti Venesueloje atliktą operaciją, kuomet buvo nušalintas diktatorius Nicolas Maduro.
„Tikslas – pakenkti Irano režimui. Nemanau, kad amerikiečiams naudinga įsivelti į ilgalaikį konfliktą. Galbūt su smūgiais jie sudarys geresnes sąlygas režimo nuvertimui. Galbūt visuomenės dalis, kuri protestuoja, bus paskatinta kažką daryti“, – komentavo V. Malinionis.
JAV smogus Iranui pasaulį ištiktų „trumpalaikis šokas“
Jeigu JAV smogtų Iranui, trumpuoju laikotarpiu išaugtų geopolitinės rizikos, kiltų naftos ir aukso kainos, teigia politologas L. Kojala.
„Tai būtų trumpalaikis šokas, o tolesnis rezultatas priklausytų nuo to, ar tai būtų ilgalaikiai veiksmai, ar ne. Jeigu tai nebūtų ilgalaiki veiksmai, matyt, kad šokas būtų trumpalaikis, nes pasaulio rinkose naftos nestinga, kaina nėra aukšta“, – komentavo politologas.
Vis dėlto L. Kojala pabrėžia, kad tikimybė, kad JAV smūgiai privestų prie ilgo karo, maža.
Karybos ekspertas V. Malinionis atsako, ką galimi JAV smūgiai reikštų Lietuvai. Ekspertas pažymi, kad Iranas yra Rusijos sąjungininkas ir ją remia nuo pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios.
„Manyčiau, kad tai susilpnintų Rusijos poveikį Ukrainoje, nes Iranas yra Rusijos sąjungininkas. Tai atitinka mūsų tikslus – kaip ir ukrainiečiai nori, kad Rusija būtų silpna ir nepajėgi kariauti, taip ir mums yra toks pats saugumo tikslas. Jeigu režimas būtų nuverstas arba padaryta žala, jis negalėtų taip efektyviai veikti kaip anksčiau“, – aiškino karybos ekspertas.
D. Trumpo užsienio politiką kritikuoja rinkėjai ir šalininkai
L. Kojala pažymi, kad D. Trumpo rinkėjai „akcentuoja Trumpą kaip taikos prezidentą“. Dalis prezidento elektorato kritikavo JAV karinius veiksmus Venesueloje, nes buvo manoma, kad tai rodo pernelyg didelį įsitraukimas į globalius reikalus.
Anot politologo, įtakingi Baltųjų rūmų pareigūnai nori, kad prezidentas skirtų daugiau dėmesio vidaus politikos aktualijoms.
„Tarptautinės politikos viražai yra matomi kaip dalykas, kuris nebūtinai padeda prezidento populiarumui, kuris pastaruoju metu yra sumenkęs, ir kitiems respublikonams, kurie sieks perrinkimo ar pergalės Atstovų rūmų ir Senato rinkimuose šių metų lapkritį“, – teigė politologas.
Politologas L. Kojala nesutinka su žmonėmis, kurie teigia, kad jeigu D. Trumpas nepanaudos karinių pajėgų, jis pasirodys silpnas.
„Matėme jau ne vieną situaciją, kurioje Trumpas pristato tokią baigtį kaip jo pergalė, nepasydamas to, ką jis buvo kalbėjęs ar daręs anksčiau. Manau, kad derybų scenarijus vis dar pakankamai realistiškas“, – teigė politologas.
Vis dėlto, jeigu derybos nevestų prie rezultatų, tikimybė, kad įvyktų karas, didėja.
Lietuviams rekomenduojama nevykti į Iraną
Praėjusią savaitė Užsienio reikalų ministerija (URM) priminė apie rekomendacijas dėl vykimo ar buvimo Irane.
„URM konsulinės informacijos interneto svetainėje nuo 2025 m. birželio mėn. skelbiama rekomendacija į Iraną nevykti, o esančius šalyje – nedelsiant išvykti“, – rašoma ministerijos atsakyme Eltai.
Taip pat Omano užsienio reikalų ministras patvirtino, kad Irano ir Jungtinių Valstijų derybininkai ketvirtadienį vėl susitiks Ženevoje.
Savo socialinio tinklo paskyroje Badras Albusaidis paskelbė, kad derybos bus atnaujintos „su teigiamu postūmiu žengti dar vieną žingsnį link susitarimo užbaigimo“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
