„Aš net neabejoju, kad visos šalys pritars, kad Ukrainos vieta yra NATO ir kad narystės politinis takas turi būti apibrėžtas Vilniaus viršūnių susitikime“, – BNS sakė šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys.
Ukraina tikina suprantanti, jog besitęsiant karui šalis nebus priimta į Aljansą, tačiau siekia, kad sąjungininkai aiškiai apibrėžtų narystės kryptį.
Pasak K. Budrio, ruošiant Vilniaus viršūnių susitikimo deklaracijos formuluotes „visas intensyvumas tik prasideda“.
Bratislavoje susitinkantys devynių šalių lyderiai taip pat kalbėsis apie rytinio NATO sparno stiprinimo klausimus, įskaitant siekį oro policijos misiją transformuoti į oro gynybos.
„Atgrasymo ir gynybos bloke bus keli dalykai: dėl didesnio dislokavimo, kad turi būti ir rytų flange daugiau pajėgų, ir Lietuvoje konkrečiai. Mes turime atsakymą, kodėl Lietuvoje ir kodėl didesniu dydžiu – dėl geografinių aplinkybių, kurias mes visi žinome“, – kalbėjo K. Budrys.
„Kitas dalykas – oro gynybos rotacinis modelis, kurį mes siūlome taikyti. Tikėtina, kad ir kitos šalys pritars, kad tai yra siektinas dalykas“, – pridūrė jis.
Bukarešto devynetui priklauso Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija. Susitikime antradienį dalyvaus ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
G. Nausėda lyderiams taip pat išreikš lūkestį, jog į Vilniaus viršūnių susitikimą liepą atvyks 32 sąjungininkių delegacijos.
„Čia taip pat prie stalo bus šalių, į kurias prezidentas, tikėtina, žiūrės tuo metu, kai kalbės“, – sakė šalies vadovo patarėjas.
Suomija į Aljansą priimta balandį. NATO narė Turkija delsia priimti Švediją į Aljansą. Ji ir Vengrija yra vienintelės dvi šalys narės, dar neratifikavusios paraiškos dėl narystės.
