„Jei kalbame apie ugnies nutraukimą, tai turi būti abipusis procesas. Vienpusio eismo čia būti negali“, – prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, jei Ukraina nustos pulti Rusijos energetikos infrastruktūrą, o Kremlius toliau atakuos, pasekmės gali būti milžiniškos.
„Man nesuprantama, kaip galima kalbėti apie ugnies nutraukimą, keliant reikalavimus ir nustatant sąlygas tik vienai pusei. Rusija taip pat privalo laikytis tarptautinių taisyklių ir jas gerbti, tačiau, žinoma, naivu tikėtis, kad jų laikysis šalis, kuri 2022 metais pradėjo karą“, – teigė jis.
Trumpas prakalbo apie susitarimą su Putinu
Kaip rašė BNS, JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paskelbė kalbėjęsis su prezidentu Vladimiru Putinu ir sutaręs, kad Rusija tieks didelius dyzelino kiekius į pasaulinę rinką. Šiuo žingsniu siekiama sumažinti kainas, kurios šoktelėjo į viršų JAV vasario 28 dieną pradėjus karą Irane.
Ukrainos prezidentas pasmerkė šį žingsnį, o tai paskatino D. Trumpą šeštadienį paraginti Ukrainą išsirinkti naują lyderį.
Baltųjų rūmų šeimininkas sekmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ netikėtai paskelbė, jog abi pusės sutinka nutraukti savo niokojančius tolimojo nuotolio smūgius elektrinėms ir naftos perdirbimo gamykloms.
Tuo metu Ukrainos lyderis pareiškė, jog Kremlius nenori sutikti su paliaubomis, ir pabrėžė, kad Maskva pirmadienį, jau po D. Trumpo paskelbimo apie paliaubas, surengė išpuolius prieš šešis energetikos objektus.
„Mes stovime kartu su Ukraina. Matome, kokia sudėtinga ir kupina iššūkių yra ši situacija, todėl privalome toliau didinti spaudimą Rusijai, įgyvendinti sankcijas, svarstyti galimybę blokuoti grūdų eksportą per Baltijos šalių uostus, taip pat teikti Ukrainai karinę, politinę bei ekonominę paramą“, – dėstė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat kalbėjo apie derybas dėl Ukrainos narystės ES. Norint įstoti į Bendriją, turi būti baigti 35 derybų skyriai, suskirstyti į šešias bendras temines sritis, vadinamas klasteriais.
Derybose atverti keturi klasteriai, G. Nausėda sako nematantis didelių kliūčių, kodėl negalėtų būti atidaryti likę du.
„Ukraina turi gauti teigiamų signalų, o esamoje situacijoje tik Europa gali juos suteikti. Vienas stipriausių tokių signalų – perspektyva ir šviesa tunelio gale, susijusi su Ukrainos integracija į Europos Sąjungą“, – kalbėjo prezidentas.
Kaip rašė BNS, Lietuva pasisako už tai, kad Ukraina į ES įstotų 2030 metais.
ES oficialiai pradėjo stojimo derybas su Ukraina dar 2024 metų birželį, pradėdama sudėtingą procesą, kuris paprastai trunka ne vienerius metus ir apima derybas dėl visko – nuo žemės ūkio iki teisinės valstybės principų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
