„Man tikrai kyla labai rimtų abejonių, ar V. Putino tikslas tikrai yra Donbasas. Ir man atrodo, vis daugiau analitikų, o ir politikų, sutinka, kad V. Putino siekiai yra vis dėlto tie, kuriuos jis aiškiai pademonstravo pačioje karo pradžioje“, – penktadienį Briuselyje vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime žurnalistams sakė G. Nausėda.
Nausėda: Putino tikslai yra platesni nei Donbaso užėmimas
Prezidentas priminė, kad Rusijos plataus masto invazijos pradžioje buvo siekiama užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. Pasak jo, nors šis tikslas nebuvo pasiektas, Maskva savo pradinių ambicijų neatsisakė.
„Man susidaro įspūdis, kad Donbasas yra formalus pretekstas kelti viso Donbaso perėmimo Rusijos žinion klausimą, žinant, kad ukrainiečiai nesutiks, ir tokiu būdu pasislepiant už šito argumento bei sakant: „Na, žiūrėkite, jie nesutinka, reiškia, taikos derybos negalimos“, – teigė šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, tikrieji Kremliaus siekiai susiję ne vien su teritorijų užėmimu, bet ir su priešiškumu demokratinėms valstybėms bei jų vertybėms.
„Iš tikrųjų siekiai yra platesni. Jie, kaip aš ir tarptautinėje žiniasklaidoje sakiau, ne tiek susiję su teritorijomis, kiek su iššūkiu mums visiems, mūsų gyvenimo būdui, mūsų demokratinėms laisvėms“, – akcentavo prezidentas.
Ragina Europą daugiau prisidėti prie Ukrainos paramos
Paklaustas, ar Europos lyderiai turėtų aktyviau siekti mažinti įtampą tarp Vašingtono ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, G. Nausėda teigė nemanantis, kad tai turėtų tapti atskiru prioritetu.
Pasak prezidento, V. Zelenskis pats geba palaikyti dialogą su tarptautiniais partneriais, o Europa pirmiausia turėtų sutelkti dėmesį į konkrečią paramą Ukrainai.
„Prezidentas V. Zelenskis tikrai yra išmintingas politikas, kuris nori siekti dialogo net ir su tomis pusėmis, kurios vykdo karą prieš Ukrainą, bet kelia tam tikras sąlygas, kurios, mano akimis žiūrint, yra visiškai suprantamos“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Europos valstybės turi prisiimti didesnę atsakomybę už Ukrainos gebėjimą toliau priešintis Rusijos agresijai.
„Nesigilinkime dabar, kiek kiti padarys – tiek padarys. Bet padarykime pirmiausia kaip Europa daugiau, kad Ukraina ne tik šią žiemą atlaikytų, bet atlaikytų ir tolesnius karo veiksmus“, – akcentavo prezidentas.
ELTA primena, kad Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 metų vasario 24 dieną. Karo pradžioje Rusijos pajėgos mėgino užimti Ukrainos sostinę Kyjivą, tačiau susidūrusios su stipriu ukrainiečių pasipriešinimu buvo priverstos atsitraukti. Vėliau Maskva sutelkė didelę dalį savo karinių pajėgumų Ukrainos rytuose ir pietuose.
Rusija ir toliau siekia perimti visišką Donbaso, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys, kontrolę. Maskva reikalauja, kad Ukraina atsisakytų ir tų teritorijų, kurių Rusijos kariuomenei iki šiol nepavyko užimti. Tuo metu Kyjivas pabrėžia, kad nesutiks su Rusijos keliamais teritoriniais reikalavimais ir siekia taikos, kuri užtikrintų ilgalaikį šalies saugumą bei suverenitetą.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ne kartą yra pabrėžęs, kad bet koks susitarimas dėl karo užbaigimo turi būti grindžiamas patikimomis saugumo garantijomis, kurios užkirstų kelią naujai Rusijos agresijai.
Savo ruožtu Europos valstybės toliau diskutuoja dėl karinės ir finansinės paramos Ukrainai bei galimų diplomatinių sprendimų, kuriais būtų siekiama užbaigti daugiau kaip ketverius metus trunkantį karą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
