Anot Prezidentūros, pokalbio metu „sutarta, kad ES Rytų partnerystės rezultatai būtų orientuoti į ilgalaikius motyvuojančius ir ambicingus įsipareigojimus tiek iš ES, tiek iš Rytų partnerystės šalių“.
„Lietuva palaiko Sakartvelo euroatlantinės integracijos aspiracijas ir ragina aktyviai imtis efektyvaus Asociacijos susitarimo įgyvendinimo“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Anot pranešimo, G. Nausėda taip pat išsakė susirūpinimą konflikto eskalavimu Pietų Osetijoje ir pandemijos laikotarpiu intensyvėjančia vadinamąja borderizacijos grėsme. Šiuo terminu vadinamas sienos statymas ties administracine linija.
Po 2008 metų karo su Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, įvedė ten karius, tačiau likusi tarptautinė bendrija jas laiko okupuotomis Sakartvelo teritorijomis.
Sakartvelo valdžia deklaruoja siekį įstoti į ES ir NATO.
G. Nausėda paragino „transatlantinės bendrijos nares ginti Rytų partnerystės šalių nacionalinio saugumo interesus ir stiprinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo, hibridinių grėsmių srityse“.
Pokalbyje aptarti ir Sakartvelo vidaus politikos klausimai, ypač naujos parlamento rinkimų įstatymo keitimo iniciatyvos įgyvendinimas, rašoma pranešime.
Ruošdamasis birželį vyksiančiam ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, G. Nausėda pastarosiomis savaitėmis surengė pokalbius su šešių Rytų partnerystės šalių vadovais. Šiai programai be Sakartvelo dar priklauso Ukraina, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanas ir Baltarusija.
