REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dažnai pirkdami didesnės vertės prekes pasiimame čekį su mintimi, kad prekę gali tekti grąžinti. Tačiau retas žino, kad pirkinius galima grąžinti ir neturint čekio. Vartotojų teises ginančios įstaigos teigimu, atgauti pinigus už prekes galima ir pateikus bankinės kortelės išrašus ar kitus įrodymus.

Dažnai pirkdami didesnės vertės prekes pasiimame čekį su mintimi, kad prekę gali tekti grąžinti. Tačiau retas žino, kad pirkinius galima grąžinti ir neturint čekio. Vartotojų teises ginančios įstaigos teigimu, atgauti pinigus už prekes galima ir pateikus bankinės kortelės išrašus ar kitus įrodymus.

REKLAMA

Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Vilija pasakoja, kad vienoje rūbų parduotuvėje nusipirko labai nekokybišką megztinį. Megztinis stipriai šėrėsi, erzino ir Vilija jau pirmą kartą megztiniu pasipuošusi namie suprato, kad taip drabužio ir jos keliai turės išsiskirti.

Megztinis kėlė čiaudulį

„Tas megztinis apvėlė visus drabužius, juodą palaidinę ir kelnes. Na, galvoju, su juo tiesiog nereikia nešioti tamsių drabužių. Tačiau, kai jį apsivilkau antrą kartą, tie pūkai pradėjo skraidyti aplink ir lįsti į nosį. Supratau, kad jo negalėsiu net kasdienai nešioti, nes tie pūkai visur ir nuo jų man kyla čiaudulys“, – pasakoja Vilija.

Mergina sako iš karto svarsčiusi nunešti megztinį atgal į parduotuvę ir atsiimti mokėtus pinigus, tačiau Vilija pirkdama megztinį pamiršo pasiimti čekį. Taip pat, juk jau kartą juo vilkėjo.

REKLAMA
REKLAMA

„Visi draugai sakė, kad neičiau grąžinti megztinio, nes nieko gero nepešiu. Žinojau, kad net panešiotus daiktus galima grąžinti, jeigu jie nekokybiški“, – sako Vilija.

REKLAMA

Net jei megztinis buvo padėvėtas, tai Vilijai nesutrukdė atgauti savo pinigų.

„Buvo labai pikta, kad nekokybiškas daiktas, tai nunešiau tą megztinį į parduotuvę. Buvo praėjusi lygiai savaitė, kai jį pirkau. Aš prisiminiau, kurią dieną, kurią valandą ir kurioje kasoje, tad rasti čekio kopiją ilgai netruko“, – sako mergina.

Blogiau už susidariusią situaciją merginai pasirodė tai, kad parduotuvės darbuotoja nebuvo nusiteikusi Vilijai padėti.

„Parduotuvės darbuotoja buvo labai nepatenkinta, sakė, kad gal čia ne jų drabužis, bet megztinis buvo su tos parduotuvės etikete. Be to, pačioje parduotuvėje kabėjo nemažai tokių pat megztinių. Tada ji pasakė, kad išsiųs mano megztinį į parduotuvės kokybės skyrių ir jeigu jie nustatys, kad jis nekokybiškas, man grąžins pinigus. Labiau keletą savaičių, bet pinigus atgavau“, – savo pasakoja Vilija.

REKLAMA
REKLAMA

Vilija sako mananti, kad susidūrus su bet kokiu broku reikia daiktus pristatyti atgal pardavėjui ir prašyti arba broką pašalinti, arba gauti naują prekę, arba susigrąžinti pinigus.

„Moralas toks, kad nekokybiškus daiktus tikrai reikia grąžinti. Kartais tiesiog būna netyčinis brokas, o kartais, manau, kad ir specialiai pardavinėja nekokius daiktus, nes žmonės nėra linkę skųstis“, – savo mintimis dalijasi Vilija.

Prekes grąžinti galima ir be čekio

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sako, kad Vilija grąžindama megztinį pasielgė teisingai. Vartotojai turi teisę grąžinti ir kokybiškas, ir nekokybiškas prekes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei prekė yra kokybiška, grąžinti ją galima per 14 dienų, nebent pardavėjas yra nustatęs kitą terminą.

„Jeigu prekė yra tinkamos kokybės, pirkėjas turi teisę per 14 dienų nuo ne maisto prekių perdavimo jam, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktais, arba grąžinti daiktus pardavėjui ir atgauti už juos sumokėtą kainą“, – rašoma naujienų portalui tv3.lt atsiųstame VVTAT atsakyme.

Jeigu prekė yra nekokybiška, dėl jos grąžinimo laikotarpio reikėtų pasitikslinti Civiliniame kodekse.

REKLAMA

„Pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per Civiliniame kodekse nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Tačiau, pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis“, – komentuoja VVTAT.

Tarnyba sako, kad atsiradus prekių trūkumams, žmonės turi teisę į pardavėją kreiptis net ir  praėjus keleriems metams.

REKLAMA

„Taip pat pažymime, kad vadovaujantis Civiliniu kodeksu, vartotojas visais atvejais į pardavėją dėl atsiradusių prekės trūkumų gali kreiptis per dvejų metų laikotarpį (garantija pagal įstatymą)“, – sako VVTAT.

Kad prekės būtų priimtos, VVTAT teigimu, jos turi atitikti tam tikrus kriterijus.

„Pirkėjo reikalavimas pakeisti arba grąžinti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, išsaugotos jų vartojamosios savybės bei daiktai nepraradę prekinės išvaizdos ir pirkėjas turi įrodymus, patvirtinančius, kad jis daiktus pirko iš konkretaus pardavėjo. Taip pat būtina pažymėti, kad yra numatytas negrąžinamų prekių sąrašas, kurios būdamos tinkamos kokybės gali būti grąžinamos tik esant pardavėjo sutikimui“, – komentuoja tarnyba.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

VVTAT dar pabrėžia, kad tam, jog prekė būtų grąžinta reikia įrodyti, kad ji iš viso buvo pirkta. Nebūtina turėti čekį, tačiau kokį nors kitą pirkimą patvirtinti galintį dokumentą turėti privalu.

„Svarbu pažymėti, kad visi teisėti vartotojo reikalavimai (grąžinti, pakeisti, pataisyti prekę ar kt.) vykdomi tik pateikus prekės įsigijimą patvirtinantį dokumentą. Vartotojui neturint prekės įsigijimo faktą patvirtinančio dokumento, pardavėjas neprivalo vykdyti vartotojo keliamų reikalavimų. Pirkimo dokumentas yra vienas svarbiausių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp vartotojo ir verslininko buvo sudaryta vartojimo sutartis, todėl vartotojas turėtų reikalauti iš pardavėjo pirkimo kvito ar kito prekių pirkimą patvirtinančio dokumento“, – komentuoja VVTAT.

Tarnyba taip pat primena, kad pasitaiko ir atvejų, kai išduoti pirkimą liudijantį dokumentą atsisako patys prekybininkai. Tokiu atveju reikėtų pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų